„1994 metais karo mes nepralaimėjome – pralaimėjome mūšį. Tai lėmė objektyvios priežastys. Visų pirma, nestabilumas Azerbaidžano viduje, kuriuo pasinaudojo Armėnija. Antra, tai lėmė atvira užsienio parama, kuri buvo teikiama Armėnijai“, – pažymėjo jis.

Paklaustas apie 2020 metų rudens įvykius, Azerbaidžano valstybės vadovas pabrėžė, jog Baku neįžiebė naujo karo.

„Azerbaidžanas nepradėjo karo, o tik reagavo ir tai daro pagal Jungtinių Tautų chartiją. JT chartija užtikrina kiekvienos šalies teisę į savigyną. Mes giname save ir išlaisviname šalies teritoriją nuo armėnų okupacijos, laikydamiesi tarptautiniu lygmeniu pripažintų sienų. Daugiau mes nieko nedarome“, – pareiškė I. Aliyevas.

„Kalbant apie armėnų tautą, ne kartą sakiau, jog Kalnų Karabache gyvenantys armėnai yra mūsų piliečiai ir mes jais pasirūpinsime. Kartu su azerbaidžaniečiais, kurie ten sugrįš, jie gyvens tinkamai ir taikiai“, – pažymėjo jis.

Armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991–1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.

Rugsėjo 27-ąją regione atsinaujinus kovos veiksmams žuvo šimtai žmonių – civilių ir kovų dalyvių. Abi pusės kaltina viena kitą pradėjus karinius veiksmus ir atakomis prieš civilių objektus.

Nuo 1994 metų tarpininkaujant Rusijai, JAV ir Prancūzijai vedamos derybos, kuriose mėginama išspręsti ginčą dėl Kalnų Karabacho – vieną didžiausių konfliktų, kilusių po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais. Tačiau ilgalaikės išeities iš aklavietės iki šiol nerasta.

I. Aliyevas per interviu pareiškė, jog pasisako už derybas dėl Kalnų Karabacho, tačiau konflikto sprendimas, anot jo, turi būti pagrįstas Azerbaidžano teritorinio vientisumo principu.

Jis taip pat apkaltino Armėniją „imituojant dalyvavimą“ derybose dėl konflikto sprendimo.