Abu Etiopijos regionai, turintys bendrą sieną su Sudanu, yra įsivėlę į kelis dešimtmečius trunkantį teritorinį ginčą, atsidūrusį prieš aštuonis mėnesius prasidėjusio Tigrėjaus konflikto centre.

„Trys tūkstančiai žmonių iš kemantų genties kirto sieną šiandien [pirmadienį] vėlai vakare ir pateko į Tajos kaimą“ Gedarefo valstijoje, nurodoma Sudano vyriausybės ataskaitoje. Joje priduriama, kad iš karo draskomo regiono plūsta daugiau prieglobsčio prašytojų.

Taja priklauso ginčijamam Fašakos rajonui, kur etiopų ūkininkai dirba derlingą žemę, į kurią pretenzijas reiškia Sudanas.

Sekmadienį Amharos regiono prezidentas Agegnehu Teshageras (Agegnehus Tešageras) paragino visus ginkluotus gyventojus mobilizuotis mūšiui su Tigrėjaus sukilėliais, kurį pavadino „išlikimo kampanija“, informavo valstybinė žiniasklaida.

Etiopijos ministras pirmininkas Abiy Ahmed (Abijus Ahmedas), 2019 Nobelio taikos premijos laureatas, pernai lapkritį pasiuntė kariuomenę į Tigrėjų, siekdamas nuversti šio regiono valdančiąją partiją – Tigrėjaus liaudies išvadavimo frontą (TPLF). Šis žingsnis, vyriausybės vadovo teigimu, buvo atsakas į TPLF išpuolius prieš federalinės kariuomenės stovyklas.

Per kautynes Tigrėjuje Abiy Ahmedas smarkiai kliovėsi saugumo pajėgomis iš Amharos regiono.

Kautynės užsitęsė kelis mėnesius, o paskui karo eiga pasikeitė, TPLF palaikantiems kovotojams atkovojus Tigrėjaus sostinę Mekelę. Abiy Ahmedas tuomet vienašališkai paskelbė paliaubas.

Nuo to laiko Tigrėjaus sukilėliai veržiasi į kitus rajonus, įskaitant teritorijas, į kurias reiškia pretenzijas Amhara, o federalinė vyriausybė buvo priversta prašyti kitų regionų pagalbos.

Jungtinių Tautų duomenimis, karas jau pareikalavo tūkstančių gyvybių ir nustūmė prie bado slenksčio dar šimtus tūkstančių žmonių.