Ne vienas ekonomistas prognozuoja, kad bankas pagrindinę indėlių normą turėtų sumažinti 0,25 procentinio punkto iki 3 proc.

Ši palūkanų norma, bankams mokama už ECB laikomas lėšas, tarnauja gaire paskolas teikiančioms institucijoms, kurios ja vadovaudamosi mažina ir savo klientams taikomas paskolų ir ilgalaikių indėlių palūkanų normas.

Akcijų rinkoje netgi spėliojama, kad palūkanos gali būti sumažintos 0,5 proc. – galimybės, kad palūkanos bus taip reikšmingai apkarpytos, pastaruoju metu neatmetė ir Prancūzijos centrinio banko valdytojas François Villeroy‘jus de Galhau.

Ketvirtadienį ECB priėmus sprendimą apkarpyti palūkanas, šios šiemet būtų mažinamos jau ketvirtą kartą.

Pastaruoju metu ECB ėmė nerimauti dėl silpnos euro zonos ekonomikos, kuriai nieko gero nežada ir tikimybė, kad išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui sugrįžus į Baltuosius Rūmus gali kilti konfliktų prekybos srityje, taip pat Prancūzijos vyriausybę apėmusi krizė.

Tačiau ECB tikisi 2025 m. euro zonoje pasiekti savo numatytą 2 proc. infliacijos rodiklį, nors šis lapkritį ir pakilo iki 2,3 proc.

Naujos infliacijos ir ekonomikos prognozės ECB valdytojų tarybai bus pristatytos gruodį įvyksiančiame posėdyje. Investuotojai viliasi, kad jos suteiks užuominų apie tai, koks bus banko kursas 2025 m.