Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas šeštadienį siekė, kad su karalyste būtų „nuodugniai tariamasi“ dėl to, „kas vyksta derybų su Iranu atžvilgiu“.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh prašymą pirmadienį atmetė.

„Visi gali kalbėti, bet būtų geriau, jei jie nekalbėtų virš savo lygio ir nekeltų sau keblumų“, – žurnalistams sakė jis.

„Nenaudinga per daug kalbėti apie pusėtinos šalies vietą regione“, – atsakė atstovas į pakartotus klausimus apie Saudo Arabijos poziciją.

S. Khatibzadeh taip pat apkaltino Rijadą ekstremistinės ideologijos finansavimu, taip pat daugeliu arabų ir islamo pasaulio „bėdų“. Jis sakė, kad Saudo Arabijos žmonės „nusipelno geresnių“ dalykų.

JAV išrinktasis prezidentas Joe Bidenas yra užsiminęs, jog norėtų sugrąžinti Vašingtoną į 2015 metų daugiašalį susitarimą dėl Irano branduolinės programos, oficialiai vadinamą Bendru išsamių veiksmų planu (JCPOA).

Susitarimas pakibo ant plauko 2018 metais, kai iš jo pasitraukė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris taip pat ėmėsi sugrąžinti sankcijas Iranui, inicijuodamas „maksimalaus spaudimo“ kampaniją.

Nuo 2019 metų Iranas reaguodamas į sankcijas ir į tai, ką vadina Europos nesugebėjimu užtikrinti susitarime numatytos ekonominės naudos, palaipsniui atsisakė daugumos svarbių savo įsipareigojimų pagal JCPOA.

Teheranas tvirtina, kad gali vėl pradėti vykdyti įsipareigojimus, jei kitos susitarimo šalys vykdys savus įsipareigojimus.

Sunitų valdoma Saudo Arabija diplomatinius santykius su šiitišku Iranu nutraukė po demonstracijų, per kurias buvo užpultos jos diplomatinės misijos Irane. Demonstracijas išprovokavo vieno gerbiamo šiitų dvasininko egzekucija.

Šios regiono varžovės palaiko skirtingas įvairių konfliktų – nuo Sirijos iki Jemeno – šalis.

Priešiškumas tarp Rijado ir Teherano išaugo pernai, po virtinės atakų prieš tanklaivius Persijos įlankoje, dėl kurių Vašingtonas kaltino Iraną, nors šis tai neigė.

Iranas taip pat remia Katarą per 2017-aisiais kilusią Persijos įlankos krizę, supriešinusią Dohą su Saudo Arabija, Bahreinu, Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE) ir Egiptu.

Paklaustas apie diplomatinio proveržio sprendžiant šią krizę perspektyvas S. Khatibzadeh sakė, kad Iranas visuomet teikdavo pirmenybę „taikiems sprendimams“.

Jis pažymėjo, kad Teherano ir Dohos santykiai išliks draugiški, nes jų „nepaveikė trečiosios šalys“.

S. Khatibzadeh taip pat pakartojo Irano poziciją, kad nereikia iš naujo derėtis dėl JCPOA, ir pabrėžė, kad „JCPOA jau yra parašyta“.

Jis atmetė neseniai pareikštą Vokietijos prašymą sudaryti naują, platesnį susitarimą, į kurį būtų įtraukti ir apribojimai Teherano balistinių raketų programai. Vokietija, Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija ir Rusija tebėra JCPOA narės.

„Iranas nei kenks savo nacionaliniam saugumui, nei derėsis dėl jo“, – sakė S. Khatibzadeh.

„Tikimės, kad Europa žino savo vietą, – pareiškė jis. – [Ji] turėtų žinoti, jog tai, ko negalima pasiekti maksimaliu spaudimu, nebus pasiekta ir kitomis priemonėmis.“