Arabiškas dosnumas

Buvęs Ispanijos karalius Chuanas Karlas I gavo 100 mln. dolerių (88 mln. eurų) iš dabar jau mirusio Saudo Arabijos karaliaus Abdullah. Ką reiškia šie "Mirabaud" banko sąskaitoje atsidūrę pinigai: dovaną ar kyšį? Atsakymo ieško Šveicarijos teisėtvarka. Ženevos prokuratūros akiratyje atsidūrė trys asmenys, tarp jų – buvusi buvusio Ispanijos monarcho Chuano Karlo I labai artima draugė.

Istorijos ištakos siekia 2008-uosius, pasaulinės finansų krizės laikotarpį. Tų metų rugpjūtį Saudo Arabijos karaliaus Abdullah pavedimu buvo pervesta pinigų į Panamoje registruoto fondo, kurio vienintelis naudos gavėjas buvo Chuanas Karlas I, sąskaitą.

Po ketverių metų didžioji dalis šios sumos, apie 58,4 mln. eurų, įkrito į Panamos fondo sąskaitą Šveicarijos banke – tiksliau, buvusio karaliaus tuometinei draugei princesei Corinnai zu Sayn-Wittgenstein.

Mįslingas sandoris

Iki šiol visuomenė nieko nežinojo apie milijoninius pervedimus į Chuano Karlo I sąskaitą ir iš jos, nors Ženevos prokurorams įtarimų jau buvo kilę. Galiausiai prokuroras Yvesas Bertossa 2018 m. inicijavo tyrimą dėl galimo pinigų plovimo.

Pretekstas pradėti tyrimą buvo Ispanijos žiniasklaidos paviešintas slapta įrašytas vokietės pokalbis, kuriame kalbama apie jos sąskaitoje atsiradusius pinigus. Paklaususi, iš kur šie pinigai, ji sakė išgirdusi tuometinio karaliaus atsakymą: iš Saudo Arabijos. Į jos repliką apie pinigų plovimą monarchas atsakęs, jog ši esanti "tokia vokiška". Pokalbio metu minėti kontaktiniai asmenys: advokatas, turto valdymo įmonės iš Ženevos "Rhône Gestion" atstovas.

Paviešinti pokalbiai vykę tarp C.zu Sayn Wittgestein ir vieno vėliau už korupciją nuteisto ispanų policijos pareigūno. Jam moteris sakiusi, kad jos vardu įregistruotas ir nekilnojamasis turtas Kasablankoje: tai buvusi Maroko karaliaus dovana Chuanui Karlui I. Pasinaudojęs C.zu Sayn Wittgestein, kurios oficiali gyvenamoji vieta Monake, monarchas galėjęs išvengti mokesčių.

Viename pokalbyje C.zu Sayn Wittgenstein kalba ir apie greitaeigių traukinių atšakos Saudo Arabijoje statybą. Prokuroras Y.Bertossa įtaria esant ryšio tarp 100 mln. dolerių sumos ir Meką su Medina jungančio geležinkelio tiesimo. Šiuo klausimu vyksta tyrimas ir Ispanijoje. 2011 m. konsorciumas iš Ispanijos sugebėjo nurungti konkurentus, TGV iš Prancūzijos, ir gavo minėtą Saudo Arabijos užsakymą. Ispanai laimėjo paskutinę minutę pažadėję potencialiems užsakovams 30 proc. nuolaidą. Įtariama, kad Saudo Arabija sumokėjo karaliui mainais už tai, kad Ispanijos konsorciumas sumažins samatą.

Tik dovana?

Vis dėlto esama nuomonės, kad sieti dovaną karaliui su geležinkelio projektu – daugiau nei drąsu. Pernai lapkritį prokurorui Y.Bertossai adresuotame C.zu Sayn-Wittgenstein advokatų laiške kalbama apie esą keistus nesutapimus: kodėl pinigai karaliui pervesti dar 2008 m. rugpjūtį, jei konkursas vyko tik 2009 m. spalį? Jei jau būtų buvę korupcijos, sako įtariamųjų advokatai, ar neturėjo būti atvirkščiai: ispanai būtų mokėję Saudo Arabijai kyšį, o ne pastaroji Ispanijos karaliui?

Advokatai tikina, kad ši suma – tiesiog dovana karaliui, neprašant paslaugos.

Advokatai tikina, kad ši suma – tiesiog dovana karaliui, neprašant paslaugos. Būtent taip apklausiami tvirtino ir Chuano Karlo I turto valdytojai iš Ženevos, primindami, kad Saudo Arabija seniai pagarsėjo tradicija apdovanoti draugiškas šalis ir jų vadovus. O jei dar prisimintume, kad 2008-aisiais ir naftos kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas, gražus gestas ispanų monarchui esą neturi kelti įtarimų.

Paaiškinimo, kad 88 milijonai eurų buvo karališkoji dovana, akivaizdžiai pakako ir bankas "Mirabaud" nematė priežasčių, kodėl neturėtų priimti pinigus. Tačiau situacija pasikeitė 2012-aisiais, o Botsvanoje dramblius medžiojusį Chuaną Karlą I ir jo meilužę pasivijo drastiškos Ispanijos žiniasklaidos antraštės. Tąkart, beje, monarchui teko atlaikyti kritikos bangą dėl nešiuolaikiškos aistros medžioti dramblius ir prabangios dešimtis tūkstančių eurų kainavusios kelionės Ispanijai išgyvenant rimtą ekonomikos krizę. Apie egzotišką karaliaus kelionę Ispanija sužinojo tik tada, kai Chuanas Karlas I jos metu susilaužė koją.

Kai "Mirabaud" dėl savo reputacijos nusprendė atsikratyti karališkų milijonų, monarchas pervedė didesnę dalį pinigų į C.zu Sayn-Wittgenstein sąskaitą. Pastarosios advokatas tikina, kad ši suma buvo savotiška auka Corinnai ir jos sūnui iš ankstesnės santuokos. Bankai patikrino ir patvirtino teisėtą milijoninės sumos kilmę.

Nepaisant to, C.zu Sayn-Wittgenstein ir abu karaliaus turtą administravę asmenys – advokatas iš Ženevos ir "Rhône Gestion" vadovas – atsidūrė šveicarų prokuratūros akiratyje. Be to, daugybė kratų ir dokumentų poėmių atlikta ir banke "Mirabaud", jo darbuotojai apklausti kaip liudininkai.

Pilypas VI. Scanpix nuotr.

Abejonės dėl perspektyvų

Chuanas Karlas I, kuriam dabar yra 82 metai, į sostą įžengė 1975-aisiais mirus ilgamečiam diktatoriui Francisco Franco ir atliko svarbų vaidmenį Ispanijai pereinant prie demokratijos.

Kaip nurodo Šveicarijos žiniasklaida, jo Ženevos teisėtvarka nelaiko kaltinamuoju. Prokuroras Y.Bertossa kritikuoja banką, kad šis per mažai suabejojo 100 milijonų kilme. Siekdamas paspartinti tyrimą, jis paprašė Ispanijos teisingumo pagalbos.

Vis dėlto bylos perspektyva lieka neaiški: senaties terminas sueis 2023 m. O ir apskritai gali būti sunku įrodyti, kad 100 milijonų galėjo būti sumokėti Chuanui Karlui už kokią nors paslaugą – juk Saudo Arabija yra pagarsėjusi kaip dalyvavimą tokio pobūdžio bylose ignoruojanti šalis.

Atsiribojo nuo tėvo

Stengdamasis atsiriboti nuo skandalo centre atsidūrusio tėvo, Ispanijos karalius Pilypas VI paskelbė atimantis iš jo valstybės skiriamą išmoką – Ispanijos žiniasklaidos skelbia, kad Chuanas Karlas iki šiol iš valstybės gaudavo 194 tūkst. eurų rentą.

Karališkųjų rūmų išplatintame pareiškime teigiama, kad Pilypas VI dar pernai balandį notariškai patvirtino atsisakąs pinigų iš šio Panamos fondo, kuriuos jis turėjo paveldėti. Monarchas taip pat sakė nežinojęs, kad buvo nurodytas ir kito fondo turto gavėju. Iš pastarojo, anot žiniasklaidos pranešimų, buvo sumokėti milijonai dolerių už Chuano Karlo I skrydžius privačiais lėktuvais.

Rūmų pareiškime rašoma, kad karalius atsisako bet kokio turto, akcijų ar investicijų, kurie gali būti neteisėti ar mesti šešėlį karališkajai šeimai.

Vis dėlto auganti kairiojo sparno politinių partijų reakcija rodo, kad joms tokių monarcho žingsnių negana. Anot BNS, ekonomistas Carlosas Sanchezas Mato iš partijos "Vieningieji kairieji" ("Izquierda Unida") socialiniame tinkle "Twitter" paragino karalių atsisakyti visko, ką paveldi iš savo tėvo, įskaitant valstybės vadovo pareigas.

Nors Ispanijos kraštutinių dešiniųjų partija "Mes galime" ("Podemos") ragino atlikti tyrimą dėl buvusio karaliaus vaidmens galimoje pinigų plovimo schemoje, šalies parlamentas nepalaikė tokios iniciatyvos. Partija "Mes galime", dirbanti valdančiojoje koalicijoje su premjero Pedro Sanchezo socialistais, pasisako prieš monarchiją.

Skandalų šešėlyje

Pilypas VI į sostą žengė po to, kai 2014-ųjų birželį po 39 metus trukusio valdymo iš jo pasitraukė Chuanas Karlas I. Po virtinės skandalų, susijusių su jo asmeniniu gyvenimu, praėjusiais metais Chuanas Karlas pasitraukė iš aktyvaus visuomeninio gyvenimo.

Tiesa, prasta tėvo reputacija – ne vieninteliai šešėliai, temdantys karaliaus Pilypo valdymą.

2018-aisiais jo svainis, princesės Cristinos sutuoktinis Inaki Urdangarinas, buvo nuteistas kalėti beveik šešerius metus už milijonų eurų išgrobstymą iš ne pelno fondo Maljorkos saloje, kuriam vadovavo. Šiuo metu infantos vyras, buvusi rankinio žvaigždė, dienas leidžia netoli Madrido, Brievoje, esančiame kalėjime.

Beveik dešimtmetį vykusio tyrimo metu nustatyta, kad fondui "Noos", kurio misija buvo skatinti sporto plėtrą šalyje, vadovavęs I.Urdangarinas pasisavindavo honorarus už fiktyvius renginius. Nusikaltimo schema nebuvo įmantri: fondas vietos valdžios institucijoms pateikdavo nepagrįstai dideles sąskaitas už įvairių sporto renginių organizavimą, gautus pinigus pervesdavo įvairioms komercinėms įmonėms, tarp kurių – ir priklausanti infantei bei sutuoktiniui. Tokiu būdu neteisėtai pasisavinta 6 mln. eurų.

Be to, I.Urdangarinas ir jo žmona kaltinti nesumokėję apie trečdalį milijono eurų mokesčių. Už šias lėšas buvo įsigyta, be kita ko, prabangaus nekilnojamojo turto Barselonoje, Pedralbesės rajone, keliaujama į užsienį, mokama už safario medžiokles, perkami prabangos objektai. Naudodamasis šeimos ryšiais, I.Urdangarinas darė spaudimą įvairioms valstybinėms ir privačioms struktūroms reikalaudamas paremti jo fondą. Rėmėjai pinigų pervesdavo ne tik fondui, bet ir infantės Cristinos vadovaujamai bendrovei.

Išlavintas medžioklės instinktas

55-erių C.zu Sayn Wittgenstein – dano verslininko ir vokietės dukra, aristokratų titulą gavusi po vedybų su kilmingos vokiečių šeimos atstovu.

Su šia moterimi Chuanas Karlas I susipažino viename verslo ir politikos lyderių susitikime Vokietijoje dar 2006 m., kai ji jau buvo išsiskyrusi su savo antruoju vyru. Lobizmu ir viešųjų ryšių veikla užsiimanti, o blizgių žurnalų tiesiog turtingų ir kilmingų vyrų ieškotoja su išlavintu medžiotojos instinktu vadinama moteris netrukus ėmė priklausyti Ispanijos karaliaus artimiausių bičiulių ratui.

Tais pačiais metais tuometis Ispanijos karalius ir C.zu Sayn Wittgenstein ir daugiau kartų pasirodė viešumoje. Nors buvo akivaizdu, kad monarchą ir šią moterį sieja anaiptol ne dalykiniai ryšiai, ispanų žiniasklaida nekėlė didelio skandalo: pagarba monarchui atrodė svarbiau už jo širdies reikalus. Dėmesį patraukė ne tik jų draugystė, bet ir C.zu Sayn Wittgenstein veikla, kurią ši vadino konfidencialiomis misijomis. Moteris sakė tiesianti tiltus tarp Ispanijos ir Rusijos bei Saudo Arabijos verslo atstovų. Be kitų kompanijų, šiame kontekste buvo minima ir Rusijos naftos bendrovė "Lukoil", norėjusi įsitvirtinti Ispanijos rinkoje.

Nesileisdama į detales, Ispanijos žiniasklaida retoriškai klausė, kodėl Vokietijos pilietybę turinčiai moteriai buvo leista apsigyventi už valstybės lėšas renovuotoje viloje netoli Ispanijos karališkųjų rūmų, kodėl jai buvo skirta Ispanijos "Guardia Civil" apsauga.

Medžioklė Botsvanoje pralaužė ledus. 2012 m. pasirodė Pilar Eyre knyga "Karalienės vienatvė", kurioje buvo kalbama apie Chuano Karlo I širdies damas: jų esą būta net 1 500. Tuomet pirmą kartą paminėtas ir C.zu Sayn Wittgenstein vardas.