Antrojo pasaulinio karo metu Jungtinėms Valstijoms ant Japonijos Hirosimos ir Nagasakio miestų numetus dvi atomines bombas žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Tai buvo vienintelis atvejis, kai karo metu buvo panaudoti branduoliniai ginklai.

Sprogimus išgyvenusiuosius, dar vadinamus hibakušomis, dešimtmečius kankino fizinės ir psichologinės traumos, taip pat stigma, kurią dažnai patiria aukos.

Po to, kai D. Trumpas, siekdamas neatsilikti nuo Kinijos ir Rusijos, ketvirtadienį pareiškė nurodęs Pentagonui pradėti branduolinių ginklų bandymus, Nobelio premijos laureatas Nihonas Hidankyo nusiuntė JAV ambasadai Japonijoje protesto laišką.

Ši direktyva „tiesiogiai prieštarauja pasaulio šalių pastangoms siekti taikos pasaulyje be branduolinių ginklų ir yra visiškai nepriimtina“, – rašoma sprogimus išgyvenusiųjų grupės laiške, kurio kopiją penktadienį gavo naujienų agentūra AFP.

D. Trumpo įsakymą pasmerkė ir Nagasakio meras, sakydamas, kad jis „pamynė viso pasaulio žmonių, liejusių prakaitą ir ašaras, kuriant pasaulį, kuriame nebūtų branduolinių ginklų, pastangas“.

„Jei nedelsiant būtų pradėti branduolinių ginklų bandymai, negi jis netaptų nevertu Nobelio taikos premijos?“, – ketvirtadienį kalbėdamas su žurnalistais sakė miesto meras Shiro Suzuki, omenyje turėdamas Japonijos premjerės Sanae Takaichi ketinimą nominuoti D. Trumpą šiai premijai gauti.

Hibakušų judėjimui „Hidankyo“ 2024 m. buvo įteikta Nobelio taikos premija, kurią priimdami šios organizacijos atstovai paragino pasaulio šalis atsisakyti branduolinių ginklų.

Protestus pareiškė ir dar dvi Hirosimoje įsikūrusios atominės bombos sprogimus išgyvenusiųjų grupės, kuriuose teigė: „Mes griežtai protestuojame ir griežtai reikalaujame, kad tokie eksperimentai nebūtų atliekami.“

„Branduoliniame kare nugalėtojų ar pralaimėjusių nėra – pralaimi visa žmonija“, – teigiama bendrame Hirosimos kongreso prieš atomines ir vandenilines bombas („Hiroshima Gensuikin“) ir Hirosimos prefektūros atominės bombos aukų asociacijų federacijos pareiškime, kuris taip pat buvo nusiųstas JAV ambasadai Japonijoje.

„Hirosimos ir Nagasakio patirtos nelaimės aiškiai rodo, kokie nežmoniški yra branduoliniai ginklai“, – teigiama protesto laiške.

1945 m. rugpjūčio 6 d. JAV numetė atominę bombą ant Hirosimos, o po trijų dienų – ant Nagasakio. Netrukus po to Japonija kapituliavo ir Antrasis pasaulinis karas baigėsi.

Hirosimoje žuvo apie 140 tūkst. žmonių, Nagasakyje – dar apie 74 tūkst. Daugelį aukų pražudė radiacijos poveikis.

D. Trumpo pareiškimas dėl branduolinių bandymų paliko daug neatsakytų klausimų – visų pirma, ar jis turėjo omenyje ginklų sistemų bandymus, ar tikrus bandomuosius sprogimus, kurių Jungtinės Valstijos nevykdė nuo 1992 m.

S. Takaichi – pirmoji Japonijos moteris premjerė – šią savaitę paskelbė nominuosianti JAV vadovą Nobelio taikos premijai gauti, D. Trumpo vizito Tokijuje metu gausiai apipildama jį liaupsėmis.