Vašingtonas ir Pekinas susitarė drastiškai sumažinti itin didelius tarifus per praėjusį savaitgalį Ženevoje surengtas svarbias derybas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį transliuotame interviu televizijai „Fox News“ sakė, kad Vašingtonas jau turi prekybos susitarimo su Kinija projektą, pagal kurį Pekino ekonomika atsivertų JAV įmonėms.

„Turime labai, labai stipraus susitarimo su Kinija metmenis. Tačiau pati įdomiausia šio susitarimo dalis (...) tai Kinijos atsivėrimas JAV verslui“, – sakė jis JAV transliuotojui, skrisdamas lėktuvu „Air Force One“ į savo kelionės po Persijos įlankos šalis pirmąją stotelę.

„Vienas iš dalykų, kuris, manau, gali būti įdomiausias mums ir Kinijai, yra tai, kad bandome atverti Kiniją“, – pridūrė jis, tačiau nesileido į detales.

D. Trumpas, nustatydamas didelius muitus įvairioms ekonomikoms, pakirto tarptautinę prekybą, o labiausiai nuo to nukentėjo Kinija.

Nenorėdamas nusileisti, Pekinas atsakė atsakomaisiais muitais, dėl kurių abiejų šalių tarifai gerokai viršijo 100 procentų.

Po to, kai akcijų rinka prarado milijardus, o įmonės patyrė didžiulių sunkumų, savaitgalį Ženevoje pagaliau prasidėjo pasaulio prekybos supervalstybių derybos, kad būtų rasta išeitis iš aklavietės.

Pagal susitarimą Jungtinės Valstijos sutiko sumažinti Kinijos prekėms taikomus muitus iki 30 procentų, o Kinija savo muitus sumažins iki 10 procentų – daugiau nei 100 procentinių punktų.

Šie sumažinimai įsigaliojo trečiadienį po vidurnakčio Vašingtono (7 val. 1 min. Lietuvos) laiku, o tai reiškia, kad prekybos įtampa, dėl kurios JAV muitai Kinijos importuojamiems prekėms išaugo iki 145 proc., o kai kuriems produktams – net iki 245 proc., gerokai sumažėjo.

Kinijos ir JAV muitų taikymo sustabdymas paskatino rinkų kilimą.

Šią savaitę Pekine vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime su Lotynų Amerikos šalių vadovais Kinijos pareigūnai pernelyg neatskleidė savo pozicijų, pristatydami save kaip stabilią partnerę ir globalizacijos gynėją.

„Muitų karuose ar prekybos karuose nėra laimėtojų“, – sakė Xi Jinpingas lyderiams, įskaitant Brazilijos vadovą Luizą Inacio Lula da Silvą. Tuo metu vyriausiasis Kinijos diplomatas Wangas Yi (Vangas I) pažėrė kritikos tam tikrai stipriai valstybei, kuri mano, kad teisė kyla iš jėgos, tačiau tiesiai jos neįvardijo.

„Rizika, kad situacija vėl paaštrės“

Išlieka ir gilūs įtampos šaltiniai – JAV papildomų muitų norma tebėra didesnė nei Kinijos, nes į ją įtrauktas 20 proc. mokestis, susijęs su D. Trumpo skundais Kinijos eksportuojamoms cheminėms medžiagoms, iš kurių gaminamas fentanilis.

Vašingtonas jau seniai kaltina Pekiną, kad šis užmerkia akis prieš prekybą fentaniliu, o Kinija tai neigia.

Ir nors JAV teigė matanti galimybių daryti pažangą šiuo klausimu, Pekinas antradienį perspėjo Vašingtoną „liautis jį šmeižti ir permetinėti kaltę“.

Analitikai taip pat įspėja, kad galimybė, jog muitai vėl įsigalios po 90 dienų, tik didina nežinomybę.

„Toliau mažinti muitus bus sudėtinga, todėl išlieka rizika, kad situacija vėl paaštrės“, – naujienų agentūrai AFP sakė tyrėjų biuro „The Economist Intelligence Unit“ vyriausiasis ekonomistas Yue Su.

D. Trumpo muitų „amerikietiškieji kalneliai“ su Pekinu sukėlė chaosą JAV bendrovėms, kurios yra priklausomos nuo Kinijos gamybos. Tikimasi, kad laikinas muitų sumažinimas tik iš dalies nuramins audrą.

Be to, Pekino pareigūnai pripažino, kad Kinijos ekonomikai, kurią ir taip vargina užsitęsusi nekilnojamojo turto krizė ir vangios vartotojų išlaidos, prekybos neapibrėžtumas taip pat turi įtakos.

„Abi šalys patyrė nemažai ekonominio skausmo ir dar gali ištverti šiek tiek daugiau“, – AFP sakė Singapūro Nanjango technologijų universiteto docentas Dylanas Lohas.