Prezidentas Vokietijoje lankysis Ankarai ir Berlynui kiek anksčiau šią savaitę griežtai apsikeitus nuomonėmis dėl vieno Turkijos futbolininko gesto, jam švenčiant įvartį.

Diplomatinis ginčas tarp dviejų šalių kilo dėl to, kad Turkijos futbolininkas Merihas Demiralas (Merichas Demiralas) švęsdamas įvartį į Austrijos komandos vartus parodė, įtariama, ultranacionalistinį gestą.

Ketvirtadienio rytą Vokietija dėl šio incidento iškvietė Turkijos ambasadorių Berlyne. 

Vokietijos užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“ pažymėjo, kad Vokietija, kaip čempionato šeimininkė, yra pasiryžusi suvienyti žmones sportui.

Diena anksčiau Turkija iškvietė Vokietijos pasiuntinį Ankaroje.

Antradienį įmušęs antrąjį savo įvartį į Austrijos rinktinės vartus M. Demiralas parodė gestą, kuris siejamas su Turkijos ultranacionalistų grupuote „Pilkieji vilkai“ (Bozkurtlar). 

Futbolą valdanti UEFA paskelbė apie tyrimą dėl netinkamo elgesio, o Vokietijos valdžios institucijos pasmerkė šį M. Demiralo veiksmą. Turkija Berlyno reakciją pavadino ksenofobiška. 

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer) perspėjo, kad šalies futbolo stadionuose nėra vietos dešiniųjų ekstremistų simboliams iš Turkijos. Ji pridūrė, kad nepriimtina čempionatą naudoti kaip rasizmo platformą. 

Pats R. T. Erdoganas kol kas dar nekomentavo šios situacijos, tačiau keli ministrai ir jo valdančiosios konservatyviosios islamiškos Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) atstovas spaudai pasmerkė N. Feaser reakciją.

Turkijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba savo ataskaitoje pabrėžė, jog „ne kiekvienas pilkojo vilko ženklą demonstruojantis asmuo gali būti laikomas kraštutinių dešiniųjų ekstremistu“.

„Smerkiame politiškai motyvuotas reakcijas į istorinio ir kultūrinio simbolio naudojimą tokiu būdu, kuris nėra nukreiptas prieš ką nors, švenčiant sporto renginyje“, – pridūrė ji.

Nėra paslėptos žinutės 

„Pilkieji vilkai“ laikomi Turkijos Nacionalinio judėjimo partijos (MHP) kariniu sparnu ir yra uždrausti Prancūzijoje ir Austrijoje, tačiau ne Vokietijoje.

Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje grupuotė propagavo radikalias idėjas ir naudojo smurtą prieš kairiuosius aktyvistus ir etnines mažumas.

Kalbėdamas po rungtynių Leipcige, M. Demiralas teigė, kad jo gestas neturėjo jokios paslėptos žinutės. 

„Tai, kaip švenčiau, buvo susiję su mano turkiška tapatybe“, – nurodė futbolininkas. 

„Mes visi esame turkai, labai didžiuojuosi, kad esu turkas, ir tai yra šio gesto prasmė“, – pridūrė jis. 

M. Demiralas pridūrė, kad rungtynių metu tribūnose matė šį gestą naudojančius turkų sirgalius.

„Aš tiesiog norėjau parodyti, koks esu laimingas ir kuo didžiuojuosi“, – sakė M. Demiralas ir pridūrė, kad tikisi, jog progų parodyti šį gestą bus dar daug. 

Vokietijoje gyvena didžiausia turkų diaspora užsienyje, todėl manoma, kad į šeštadienio ketvirtfinalio rungtynes tarp Nyderlandų ir Turkijos atvyks daug jų.

Turkijos ir Vokietijos santykiai visada buvo sudėtingi, tačiau Berlynas pripažįsta, kad reikia bendradarbiauti su Ankara, regiono galybe, sprendžiant opius klausimus.