Naujasis banknoto, kuris yra didžiausio nominalo banknotas apyvartoje, dizainas buvo pristatytas ketvirtadienį, o oficialiai į apyvartą banknotas bus išleistas birželio 23-ąją – A. Turingo gimimo dieną.

Naujuoju banknotu, pasižyminčiu moderniomis apsaugos nuo klastojimo priemonėmis, baigiasi keletą metų trukęs Anglijos banko banknotų atnaujinimo projektas. A. Turingo atvaizdas papildys prie buvusio premjero Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio) atvaizdo ant penkių svarų banknoto, novelistės Jane Austen (Džein Ostin) atvaizdo ant dešimties svarų nominalo banknoto ir menininko Williamo Turnerio (Viljamo Ternerio) atvaizdo ant 20 svarų banknoto.

Šalies banknotuose yra dalis šalies charakterio, ir teisingai elgiamės minėdami ir pagerbdami asmenybes ant savo banknotų.

Visi šie banknotai yra pagaminti iš polimero, o ne popieriaus, todėl turėtų tarnauti ilgiau ir išlikti apyvartoje geresnės būklės.

Kaip ir 20-ies svarų banknotas, kuris buvo įvestas į apyvartą prieš mažiau nei metus, naujasis 50-ies svarų banknotas naudoja du permatomus langelius ir dvispalves juosteles, dėl ko, pasak banknotų dizainerių, padirbti juos būtų labai sudėtinga. Ant banknoto taip pat yra holograminis atvaizdas, kuriame vartant kaitaliojasi žodžiai „Fifty“ (penkiasdešimt) ir „Pounds“ (svarų).

50 svarų banknotui A. Turingas buvo pasirinktas 2019-aisiais dėl jo itin svarbaus vaidmens įveikiant nacių šifravimo sistemą „Enigma“ Antrojo pasaulinio karo metu. Istorikai sako, kad tai padėjo mažiausiai dvejais metais sutrumpinti karą ir išgelbėti milijonus gyvybių.

„Šalies banknotuose yra dalis šalies charakterio, ir teisingai (elgiamės) minėdami ir pagerbdami asmenybes ant savo banknotų“, – sakė Anglijos banko vadovas Andrew Bailey (Endrius Beilis).

„Turingas yra žinomas dėl savo dešifravimo darbo Blečli Parke, padėjusio laimėti Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau jis taip pat buvo pirmaujantis matematikas, (gyvūnų ir augalų) raidos biologas ir kompiuterių mokslo pradininkas. Jis taip pat buvo gėjus, dėl ko su juo buvo šlykščiai pasielgta“, – pridėjo jis.

Per Antrąjį pasaulinį karą A. Turingas dirbo slaptame Blečli Parko kriptografijos centre, kur jis padėjo iššifruoti slaptus nacistinės Vokietijos kodus, sukūręs „Turingo bombą“ – dešifravimo mašina, laikomą kompiuterių pirmtake. Jis taip pat sugalvojo „Turingo testą“ dirbtiniam intelektui įvertinti.

Po karo jis buvo teisiamas dėl homoseksualumo, kuris tuo metu laikytas nusikalstamu, ir prievarta gydytas moteriškais hormonais. Jis nusižudė 1954 metais, būdamas 41-erių, suvalgęs obuolį su cianidu.

2009 metais Jungtinės Karalystės vyriausybė atsiprašė dėl elgesio su A. Turingu, o 2013-aisiais jis buvo reabilituotas suteikus karališką malonę.