ES nepriklausančios Islandijos premjerė Johanna Sigurdardóttir ketvirtadienį viešėjo Briuselyje ir bandė išspręsti dėl britų ir olandų prarastų indėlių kilusį konfliktą, nuo kurio priklauso didelių ekonominių bėdų turinčios šalies ateitis.

2008 m. spalį bankrutavus Islandijos bankui "Icesave", tūkstančiai jo klientų iš Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų prarado savo santaupas – iš viso 3,8 mlrd. eurų. Londonas ir Amsterdamas pareikalavo kompensacijų savo piliečiams, tačiau Islandijos prezidentas Olafas Ragnaras Grimssonas, atsižvelgdamas į visuomenės reakciją, atsisakė pasirašyti nuostolių kompensavimo įstatymą ir šį klausimą pateikė referendumui.

Balsavimas turėtų vykti kovo 6 d. Apklausos rodo, jog du trečdaliai islandų prieštarauja tam, kad būtų išmokėtos kompensacijos. Jie teigia, kad nenori mokėti už bankininkų padarytas klaidas.

Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad atsisakiusi išmokėti kompensacijas Islandija gali būti izoliuota ir negauti paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo. Be jos bankrutavusi šalis pateks į dar gilesnę ekonominę duobę.

Ieškodama išeičių iš šios aklavietės, Islandijos premjerė ketvirtadienį susitiko su Europos Komisijos pirmininku José Manueliu Barroso. Pasak analitikų, politikė bandė išsiderėti palankesnes kompensacijų išmokėjimo sąlygas.

Ekonominė krizė įtikino daugumą Islandijos politikų, kad gyventi ES sudėtyje būtų geriau. Praėjusių metų liepą Reikjavikas pateikė Briuseliui prašymą būti priimtas į 27 valstybių bloką.