Nepaiso pandemijos barjerų

Ispanijos notarų draugijos duomenimis, per pastaruosius metus rusai šioje šalyje vien savo vardu įsigijo apie 2 tūkst. nekilnojamojo turto objektų. Tikrasis skaičius gerokai didesnis, teigia svoboda.org. Ankstesnių metų statistika rodo, kad apie ketvirtadalį šios rinkos pirkinių – ypač, priskiriamų prabangos klasei, Rusijos piliečiai perka pasinaudodami specialiai šiam tikslui sukurtomis įmonėmis. Taip norima nuslėpti tikrąjį savininką ir pasinaudoti įmonėms taikomomis mokesčių lengvatomis.

Pernai tokių sandorių buvo 37 proc. mažiau nei 2019 m. ir triskart mažiau nei rekordiniais 2012-aisiais, kai Rusijos piliečiai Ispanijoje įsigijo apie 7 tūkst. nekilnojamojo turto objektų.

Turint omenyje pandemijos sukeltus apribojimus (kai tiesioginių lėktuvų reisų tarp Rusijos ir Ispanijos buvo itin mažai, o ir skristi buvo leidžiama tik siaurai kategorijai asmenų) bei bendrąsias tendencijas (pvz., Kinijos piliečiai pernai čia įsigijo beveik perpus mažiau nei ankstesniais metais), akivaizdus rusų susidomėjimas pastoge saulėtoje šalyje. Ypač – turint omenyje ne vien pandemiją, bet ir priemones, kurių Ispanijoje imtasi, norint atsikratyti Rusijos mafijos skalbyklos įvaizdžio.

Saugosi nelegalių pinigų

Skirtingai nei kinai, kurie daugiausia perka objektus pramoniniuose Ispanijos regionuose, rusai domisi butais ir kotedžais kurortuose.

"Radio svoboda" citavo Madrido advokatų asociacijos narį Francisco Sanchezą Riosą, akcentavusį, kad Ispanijos valdžios institucijos itin kruopščiai tikrina iš Rusijos atkeliaujančias pinigines įplaukas. Potencialūs nekilnojamojo turto pirkėjai turi pateikti daugybę dokumentų apie finansinio turto kilmę tiek iš Rusijos bankų, tiek iš darbdavių, mokesčių kontrolės institucijų. Visi šie dokumentai turi būti patvirtinti Ispanijos diplomatinėse atstovybėse Rusijoje.

Ar šie teisiniai reikalavimai – pakankamos užkardos nelegalių pinigų srautams? Neturintys minėtų dokumentų rusai naudojasi tarpininkų pačioje Ispanijoje paslaugomis, kurie, anot F.Sanchezo Rioso, yra įvaldę iš užsienio gaunamų pinigų srautų legalizavimo technologiją. Kita išeitis – rusai atidaro sąskaitas kokioje nors liberalesnėje trečiojoje šalyje ir objektus Ispanijoje perka pasinaudodami užsienio bankais. Tiesa, abu variantai dažnai atkreipia Ispanijos specialiųjų tarnybų dėmesį, tad nesuteikia visapusės garantijos, kad sandoriai pavyks.

Ieško saugaus uosto

Ispanijos nekilnojamojo turto agentų teigimu, rusų prioritetai nekinta. Skirtingai nei kinai, kurie daugiausia perka objektus pramoniniuose Ispanijos regionuose, rusai domisi butais ir kotedžais kurortuose.

Vidutinė Rusijos piliečio Ispanijoje įsigyto nekilnojamojo turto objekto kaina – apie 200 tūkst. eurų. Labai turtingi rusai teikia pirmenybę prestižiškiausiems rajonams šalies pietuose, pvz., Sotogrande ar Sagaletui. Čia statomi net ne kotedžai, o nedideli dešimtis milijonų kainuojantys rūmų kompleksai su statulomis papuoštais parkais, baseinais, teniso kortais, sraigtasparnių nusileidimo aikštelėmis, garažais ir panašiais ištaigingais objektais.

Po kelis milijonus eurų sumokama už namus netoli Marbeljos kurorto šalies pietuose arba rytinėje pakrantėje esančioje Alikantės provincijoje, pvz., "Altea Hills" gyvenvietėje, kurortuose Katalonijoje arba Maljorkos saloje. Kalbant apie palyginti nebrangių butų pirkimą – maždaug nuo 70 tūkst. eurų – pirmauja Alikantės provincija. Pvz., čia esantis Torevjechos miestas ilgą laiką buvo laikomas ispaniškąja Rusijos sostine – dėl čia gyvenančių daugybės imigrantų iš Rusijos. Guardamare šimtai namų taip pat priklauso rusams.

"Radio Liberty" tyrimas atskleidė, kad dauguma pirkėjų – tai pareigūnai, verslininkai ir iš dalies kūrybinės inteligentijos atstovai. Ispanija juos traukia dėl žemos būsto kainos, klimato, jūros, kokybiškų produktų, draugiškos atmosferos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Nors dauguma sakosi pasinaudosią būstu atostogoms, neatmeta ir perspektyvos emigracijos, tad nekilnojamasis turtas Ispanijoje galėtų tapti atsarginiu jų uostu.