„Mes pasiekėme kritinį tašką“, – sakė jis per spaudos konferenciją po ES šalių vadovų posėdžio, kuriame buvo išsakytas palaikymas jo konservatyviajai vyriausybei.

„Mėginome visomis priemonėmis išvengti sunkios padėties, – pridūrė jis. – Bet supraskite, sunku šaliai, ES vyriausybei matyti, kad įstatymo viršenybė likviduojama“ uždraustu referendumu Katalonijoje.

Per numatytą M. Rajoy ministrų kabineto posėdį šeštadienį bus sprendžiama, kurias galias atimti iš Katalonijos, kuri pati kontroliuoja sveikatos apsaugą, švietimą ir teisėtvarką.

Politinės partijos tuo tarpu siūlo rinkimus kaip išeitį iš bjauriausios per kelis dešimtmečius krizės.

Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) perspėjo, kad bet koks mėginimas atimti galias gali pastūmėti ši krašto įstatymų leidėjus vienašališkai skelbti nepriklausomybę po spalio 1-ąją vykusios chaotiško referendumo, per kurį buvo palaikyta Katalonijos nepriklausomybės nuo Ispanijos idėja.

Katalonai šluoja grynuosius

Katalonijoje bankų klientai penktadienį atsiiminėjo nedideles sumas grynųjų pinigų iš finansų institucijų, kurios dėl politinės krizės, išprovokuotos regiono nepriklausomybės siekio, perkėlė savo būstines į kitas Ispanijos vietas.

Nepriklausomybės šalininkų judėjimus vienijanti organizacija „Crida Democracia“ ketvirtadienį vėlai vakare paragino visuomenę daryti spaudimą bankams, perkėlusiems savo būstines.

Penktadienį ryte prie „CaixaBank“ filialo Barselonos centre lūkuriavo kelios dešimtys žmonių. Dauguma jų iš bankomatų ėmė 150 ar 160 eurų. Tokios sumos pasirinktos turint galvoje 155-ą Ispanijos Konstitucijos straipsnį – centrinė vyriausybė grasina juo pasinaudoti ir panaikinti kai kuriuos autonominius regiono įgaliojimus, kad užkirstų kelią Katalonijos atsiskyrimui.

Du didžiausi Katalonijos bankai – „CaixaBank“ ir „Banco Sabadell“ – yra tarp kelių šimtų finansų institucijų ir verslo įmonių, iškėlusių savo juridines būstines į kitus Ispanijos regionus.

„Šie bankai yra išdavikai“, – Barselonoje sakė vaikų stalo žaidimais prekiaujančios įmonės savininkas 35 metų Oriolis Mauri (Oriolis Mauris).

„Jie turi pamatyti, kad mūsų, pykstančiųjų, yra daug“, – sakė jis.

O. Mauri, iš bankomato paėmęs 150 eurų, nes 155 eurų suma neišduodama, sakė, kad nesuka galvos dėl Kataloniją paliekančių verslo įmonių.

„Man nebaisu dėl ekonominio poveikio, – sakė vyras. – Mūsų, kaip vartotojų, galios pademonstravimas tikriausiai yra vienintelis būdas padaryti poveikį ir priversti Europą išgirsti mūsų balsus“.

55 metų vaistininkė Ana Coll (Ana Kol), iš bankomato paėmusi 160 eurų, sakė, kad taikių gatvių protestų neužteko paveikti sprendimų priėmėjus Ispanijoje ir Europoje.

„Turime imtis aktyvesnių veiksmų ir padaryti kažką išties skausmingo – nusitaikyti į pinigus“, – sakė jis,

Katalonijos nepriklausomybės siekio išprovokuota krizė ketvirtadienį dar paaštrėjo, centrinei vyriausybei paskelbus, kad ji pasirengusi imtis beprecedenčių žingsnių ir atimti iš šio turtingo šalies regiono dalį jo turimų autonominių įgaliojimų, jo lyderiams neatsisakius secesijos planų.

Centrinė vyriausybė buvo nurodžiusi Katalonijos vadovui Carlesui Puigdemont'ui (Karlesui Pudžemonui) iki ketvirtadienio 10 val. (11 val. Lietuvos laiku) aiškiai pasakyti, kad jis atsisako raginimo atsiskirti.

Katalonijos vadovas prieš pat nustatyto termino pabaigą nusiuntė laišką Ispanijos ministrui pirmininkui Mariano Rajoy (Marianui Rachojui), kuriame pagrasino vienašališkai paskelbti nepriklausomybę, jei vyriausybė atsisakys vesti derybas.

Reaguodama į šį laišką vyriausybė nusprendė šeštadienį surengti specialų posėdį, kuriame bus sprendžiama dėl Konstitucijos 155-ojo straipsnio inicijavimo. Šis straipsnis leidžia centrinei valdžiai perimti bet kurio iš 17-os šalies regionų įgaliojimus.