„Prisiekiu sąžiningai vykdyti savo pareigas, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, gerbti piliečių ir autonominių bendruomenių teises ir likti ištikima karaliui“, – antradienį žemuosiuose parlamento rūmuose Madride prisiekė Leonor, o po priesaikos pasigirdo ilgi plojimai.

Jei Leonor galiausiai pakeis savo tėvą karalių Pilypą VI, ji taps pirmąja Ispanijos valstybės vadove moterimi nuo 1868 metų.

Popiet vyresniajai iš dviejų Pilypo ir karalienės Letisijos dukterų karališkuosiuose rūmuose įteiktas aukščiausias Ispanijos civilinis apdovanojimas – Karolio III ordinas.

Pranešama, kad prieštaringai vertinamas Leonor senelis, buvęs karalius Jonas Karolis, nuo 2020 metų rugpjūčio gyvenantis Abu Dabyje, buvo pakviestas tik į privatų gimtadienio šventės vakarą Madrido Pardo rūmuose.

Tūkstančiai žmonių susirinko gatvėse, kai karališkoji šeima keliavo iš karališkųjų rūmų į parlamentą. Žmonės džiūgavo, mojavo Ispanijos vėliavomis, o visoje sostinėje buvo iškabintos didelės Leonor nuotraukos.

Du dideli ekranai buvo įrengti pagrindinėje Puerta del Sol aikštėje, kur tūkstančiai žmonių taip pat susirinko stebėti prisaikdinimo ceremonijos.

Tačiau ne visi ispanai myli savo karališkąją šeimą.

Prisaikdinimo ceremoniją boikotavo penkios iš 11 partijų, atstovaujamų žemuosiuose parlamento rūmuose, – jos reikalauja panaikinti monarchiją. Be to, ceremonijoje nedalyvavo trys kairiųjų valdančiosios koalicijos ministrai.

Būtent buvęs karalius Jonas Karolis pirmiausia pakenkė karališkosios šeimos įvaizdžiui savo gausiais nuotykiais ir romanais.

Tikimasi, kad kronprincesė, kuri, pabaigusi vidurinę mokyklą, išėjo į karinius mokymus, dabar kartu su savo tėvu Pilypu padidins monarchijos populiarumą ir stabilumą.