Pasak jų, Rusijos pajėgos vis dažniau perkelia savo pajėgas ir įrangą į Chersoną bei vakarines Zaporižės sritis, siekdamos užgrobti Slovjanską ir Siverską. Rusijos pajėgos taip pat iš kitų Ukrainos vietų į Krymą perdislokuoja karinę techniką – ypač artileriją ir aviaciją. Rusijos pajėgos anksčiau sustabdė puolimo operacijas Charkivo mieste ir pietuose, kad pirmenybę teiktų Luhansko srities užėmimui. Tačiau tai padarė savo iniciatyva – remdamosi besikeičiančiais savo vadų prioritetais.

Ekspertų nuomone, atrodo, kad šiuo atveju Rusijos pajėgos reaguoja į Ukrainos kontrpuolimo grėsmę Chersono srityje, o ne sąmoningai pasirenka tikslus, kuriems sutelkti savo pastangas. Net ir po to, kai Ukrainos pajėgos karo pradžioje nugalėjo Rusijos bandymą užgrobti Kijyvą, rusų kariai galėjo laisvai pasirinkti, kaip sutelkti savo operacijas rytuose. Ukrainos pasirengimas kontrpuolimui Chersone kartu su dramatišku Rusijos pajėgų susilpnėjimu leidžia Ukrainai pirmą kartą pradėti aktyviai formuoti karo eigą.

Dilemos, su kuria susiduria Rusijos vadovybė, rimtumas greičiausiai, teigė ISW ekspertai, priklauso nuo Ukrainos gebėjimo vienu metu vykdyti reikšmingas kontrpuolimo operacijas keliomis kryptimis. Jei Ukraina sugebės prispausti Rusijos kariuomenę aplink Iziumą, tęsdama atsakomąjį puolimą Chersone, Rusijos pajėgos susidurs su labai sudėtingais pasirinkimais. Tikėtina, kad jiems teks apsispręsti – arba atsisakyti savo pozicijų vakarų kryptimi aplink Iziumą ir ginti savo antžemines ryšių linijas, arba skirti daugiau karių ir įrangos bandant išlaikyti dabartinę fronto liniją. Tačiau tai keltų pavojų kitoms Rusijos laimėjimams.