M. Renzi įteikė atsistatydinimo raštą prezidentui Sergio Mattarellai (Serdžui Matarelai), kai italai tvirtai atmetė jo siūlytas konstitucijos pataisas per sekmadienį įvykusį referendumą. Tokie rezultatai džiugina šalies populistų lyderius, įkvėptus „Brexit“ šalininkų pergalės Didžiojoje Britanijoje ir Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) laimėtų JAV prezidento rinkimų.

Centro kairiųjų pažiūrų premjero, susiejusio savo ateitį su balsavimo rezultatais, pasitraukimas gramzdina Italiją į politinio netikrumo laikotarpį ir temdo trečiosios didžiausios euro zonos ekonomikos ateitį.

Akivaizdžiai stengdamasi išsklaidyti investuotojų nerimą prezidentūra savo pranešime nurodė, kad S. Mattarella „paprašė ministro pirmininko atidėti savo atsistatydinimą“ iki tol, kol bus priimtas 2017 metų biudžetas. Pasak Italijos žiniasklaidos, dėl viešųjų finansų tikriausiai bus susitarta iki šios savaitės pabaigos.

Vyriausybė jau laimėjo su biudžetu susijusį balsavimą dėl pasitikėjimo žemuosiuose parlamento rūmuose.

M. Renzi, 2014 metais tapęs jauniausiu visų laikų Italijos premjeru, neturėjo kitos išeities, tik atsistatydinti, kai jo pasiūlymai optimizuoti parlamentą buvo aiškiai atmesti rinkėjų 59 proc. prieš 41 proc. balsų.

41-erių metų buvęs Florencijos meras, atėjęs į valdžią su radikalių reformų pažadais, gynė savo pasiekimus.

„Tūkstantis sunkių, bet nuostabių dienų. Ačiū visiems. Viva l'Italia (Tegyvuoja Italija)“, – jis rašė savo feisbuke.

Italų žiniasklaida nurodė, kad M. Renzi informavo savo kabinetą „iš pareigos jausmo“ sutikęs pasirūpinti, kad biudžetas būtų priimtas iki jam baigiant darbą.

Esminis momentas?

Pirminė rinkų reakcija į M. Renzi atsistatydinimą buvo gana silpna.

Euro kursas nusmuko į žemiausią per pastaruosius 20 mėnesių poziciją, investuotojams baiminantis, kad politinis nestabilumas gali paskandinti pastangas išspręsti skolų kamuojamos Italijos bankų krizę. Be to, gali būti paskelbti išankstiniai rinkimai, per kuriuos gali iškilti prieš ES nusiteikusios partijos.

Italijos biržos indeksas (FTSE MIB) atidarius rinkas sumažėjo 2 proc., tačiau iki dienos pabaigos jis vėl pakilo ir beveik pasiekė ankstesnį lygį. Italijos obligacijų pajamingumas truputį išaugo. Jis buvo šiek padidėjęs dar iki sekmadienį įvykusio referendumo.

Tuo tarpu Azijos biržos antradienį pagyvėjo po praėjusią dieną patirtų nuostolių dėl neužtikrintos situacijos Italijoje.

Prekybininkus iš dalies nuramino kitas svarbus Europos balsavimas – prezidento rinkimai Austrijoje, per kuriuos įtikinama persvara buvo nugalėtas kraštutinių dešiniųjų kandidatas.

Visgi kai kurie analitikai mano, kad Italijos referendumas gali būti laikomas esminiu momentu.

Berenbergo banko analitikas Holgeris Schmiedingas (Holgeris Šmydingas) sakė, kad išaugo rizika, jog Italija, nors ir negreitai, gali palikti euro zoną.

Rinkų analizių bendrovė „Capital Economics“ nurodė: „Italija žengė pirmąjį žingsnį ilgame kelyje, kuris gali vesti iš euro zonos.“

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), viešintis Europoje su savo atsisveikinimo turu, pirmadienį Berlyne sakė, kad nepritariančiųjų reformoms pergalė atspindi didelės dalies Vakarų demokratinių valstybių „nerimą“.

Balsavimas prieš isteblišmentą

Italijoje vykęs balsavimas virto referendumu dėl M. Renzi asmenybės ir jo pasižadėjimo atsistatydinti pralaimėjimo atveju. Be to, nemažai žmonių įžvelgė galimybę balsavimu išreikšti ir daugiau nepasitenkinimo.

Visos Europos populistai džiaugėsi Italijos premjero pralaimėjimu, o Beppe Grillas (Bepė Grilas), prieš pagrindinio politikos srauto partija nukreipto populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S) įkūrėjas, paragino „per savaitę“ surengti rinkimus.

Politikos profesorius Giovanni Orsina (Džiovanis Orsina) iš Guido Carli (Gvido Karlio) Laisvojo tarptautinio socialinių mokslų universiteto (LUISS) Romoje sakė, kad keturi penktadaliai rinkėjų savo balsą atidavė dėl politinių priežasčių, o ne remdamiesi pačia reformos esme.

„Balsavimas turi daug panašumų su „Brexit“ ir D. Trumpo reiškiniais, – sakė jis. – Elektoratas balsavo prieš isteblišmentą, prieš Briuselį. Jie nesigilino į subtilybes.“

Apklausos parodė, kad nepritarusiųjų reformoms balsas buvo stipriausias regionuose, pasižyminčiose dideliu nedarbu lygiu, skurdesniuose šalies pietuose ir tarp jaunų rinkėjų. Tai rodo, kad egzistuoja rezultatų sąryšis su nepasitenkinimo lygiu.

Didžiosios Britanijos euroskeptikas „Brexit“ aktyvistas Nigelas Farage'as (Naidželas Fareidžas) sakė, kad italų referendumas pasirodė esantis „labiau dėl euro, o ne konstitucinių pakeitimų“.

Tačiau buvęs vyriausiasis Italijos Iždo departamento ekonomistas Lorenzo Codogno (Lorencas Kodonjas) teigė: „Referendumo padariniai yra daug sudėtingesni ir turi daug daugiau niuansų nei „tik dar viena protesto banga pasaulyje.“

Naujuoju premjeru gali tapti Padoanas

Dauguma analitikų mano, kad rinkimai nebus surengti tuoj pat.

Labiausiai tikėtina, kad laikinajai vyriausybei iki 2018 metų kovą vyksiančių rinkimų vadovaus M. Renzi vadovaujama Demokratų partija.

Manoma, kad daugiausiai šansų tapti M. Renzi įpėdiniu turi finansų ministras Pieras Carlo Padoanas (Pjeras Karlas Padoanas) arba Senato vadovas Pietro Grasso (Pjetras Grasas) – veteranas prokuroras, kovojęs su mafija.

Tuo tarpu M. Renzi gali mėginti išlikti savo partijos vadovu, o šis postas paliktų jam neblogų galimybių sugrįžti į valdžią per kitus rinkimus. Visgi tam priešinasi daugelis jo priešų, kurių jis įgijo būdamas premjeras.