Už transportą ir infrastruktūrą atsakingo Italijos vicepremjero Matteo Salvini atstovas spaudai teigė, kad ministrų komitetas po daugelio metų planavimo uždegė žalią šviesą valstybės finansuojamam tiltui per Mesinos sąsiaurį.

Tiltas suprojektuotas su dviem geležinkelio bėgių keliais viduryje ir trimis eismo juostomis abiejose pusėse.

3,6 km ilgio tiltas bus nutiestas tarp dviejų 400 metrų aukščio bokštų.

Vyriausybė teigia, kad tiltas, kuris turėtų būti baigtas iki 2032 metų, bus naujausių inžinerinių technologijų pavyzdys ir galės atlaikyti stiprų vėją bei žemės drebėjimus regione, išsidėsčiusiame per dvi tektonines plokštes.

Ministrai tikisi, kad šis projektas paskatins ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą dviejuose skurdžiuose Italijos regionuose – Sicilijoje ir Kalabrijoje, – o M. Salvini žada, kad projektas sukurs dešimtis tūkstančių darbo vietų.

Vis dėlto planai sukėlė vietos gyventojų protestus dėl poveikio aplinkai ir išlaidų. Kritikų teigimu, šiuos pinigus būtų galima geriau panaudoti kitur.

Kai kurie kritikai mano, kad planas niekada nebus įgyvendintas, atkreipdami dėmesį į Italijos ilgą projektų, apie kuriuos buvo paskelbta, kurie gavo finansavimą, bet taip ir nebuvo užbaigti, sąrašą.

Pirmieji planai statyti tiltą iki Sicilijos buvo parengti prieš daugiau nei 50 metų.

Italijos grupės „Webuild“ vadovaujamas konsorciumas „Eurolink“ laimėjo konkursą dar 2006 metais, tačiau po euro zonos skolų krizės projektas buvo atšauktas. Konsorciumas lieka atnaujinto projekto rangovu.

Šį kartą Roma turi papildomą paskatą – tilto statybas tikisi priskirti su gynyba susijusioms išlaidoms.

Skolų slegiama Italija kartu su kitais NATO sąjungininkais sutiko su JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimu ženkliai padidinti savo gynybos išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Iš šios sumos 1,5 proc. gali būti skirta su gynyba susijusioms sritims, tokioms kaip kibernetinis saugumas ir infrastruktūra. Roma tikisi, kad Mesinos tiltas atitiks reikalavimus, ypač turint omenyje, kad Sicilijoje yra NATO bazė.