Praėjus devyniolikai dienų po daugiausiai aukų pareikalavusio Gazos Ruožą valdančio palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį, kariuomenė nepaliaujamai bombarduoja šią teritoriją. Tačiau, neskaitant kai kurių nedidelių įsiveržimų, sausumos puolimas nepradėtas.

„Yra pasitikėjimo krizė tarp (Izraelio ministro pirmininko) Benjamino Netanyahu ir IDF (kariuomenės)“, – sakoma dienraščio „Yedioth Ahronoth“ redakcijos skiltyje.  Pasak jos autoriaus Nahumo Barneos, „vyriausybei sunku priimti sprendimus svarbiausiais, kaip visi sutaria, klausimais“.

Pasak jo cituojamų šaltinių vyriausybėje ir kariuomenėje, „B. Netanyahu pyksta ant generolų ir kaltina juos dėl to, kas nutiko“, izraeliečiai tai vadina „spalio 7-osios fiasko“. Tą dieną šalis buvo priblokšta, kai „Hamas“ teroristai įsiveržė per Gazos Ruožo sieną ir nužudė daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių. Per didžiausią Izraelio istorijoje išpuolį jie pagrobė daugiau nei 220 įkaitų. Visa tai paskatino Izraelį bombarduoti Gazos Ruožą, „Hamas“ teigimu, ten žuvo beveik 6 tūkst. žmonių.

Visos Izraelio pagrindinės politinės jėgos, tiek dešiniojo, tiek kairiojo sparno, deklaruoja vienybę. Tačiau „ginčai dėl šių operacijų kelia įtampą, ypač tarp ministro pirmininko B. Netanyahu ir gynybos ministro Yoavo Gallanto“, antradienio kairiųjų dienraštyje „Haaretz“ rašė apžvalgininkas Amosas Harelis.

Valstybinis radijas atkreipė dėmesį į „premjero ir aukšto rango kariškių nesutarimus“ ir kaltinimus vieni kitiems, kad nepavyko užkirsti kelio kruvinam „Hamas“ išpuoliui.

Tarptautinė bendruomenė baiminasi, kad sausumos operacija sukels grandininę reakciją, galinčią apimti visą regioną ir gal net toliau.

„Abipusis pasitikėjimas“

Pasak apžvalgininkų, oficialiuose pareiškimuose dažnai minimas požiūrių suartėjimas aukščiausiu lygiu, bet iš tikrųjų tai reiškia visai ką kita - dirbtinį vieningo fronto pobūdį.

„Ministras pirmininkas, gynybos ministras ir IDF štabo viršininkas glaudžiai ir visapusiškai bendradarbiauja visą parą, kad Izraelis pasiektų ryžtingą pergalę prieš „Hamas“, – sakoma antradienį paskelbtame Vyriausybės spaudos tarnybos komunikate. „Tarp premjero, gynybos ministro ir IDF štabo vado yra visiškas pasitikėjimas, vieningai siekiamas tikslas aiškus“, – sakoma jame.

Tačiau Izraelio Tarptautinio kovos su terorizmu instituto (IKT) žvalgybos specialistas Patrickas Bettane'as patvirtino, kad „dėl sausumos puolimo nesutariama“. Jis pridūrė, kad viską apsunkina Gazos Ruože laikomi įkaitai. „Prieš veikdamas Izraelis nori išsiaiškinti, kaip galima būtų išspręsti šią problemą“, - sakė jis.

Pagrobtųjų ir išvežtųjų į Gazą artimieji kasdien rengia demonstracijas prie Y. Gallanto namų Tel Avive. Izraelio politikos ekspertas Akiva Eldaras tvirtina, kad „po emocijų, kurias sukėlė šios baisios žudynės, Bibi (B. Netanyahu) ir generolai pradeda mastyti skirtingai“. Jis sakė, kad JAV karinio personalo buvimu Izraelyje siekiama užkirsti kelią bet kokiam žingsniui, galinčiam lemti įkaitų, įskaitant amerikiečių, mirtį. Tai, pasak A. Eldaro, kitoje šviesoje parodo B. Netanyahu ir Y. Gallanto pažadus, kad po karo grupuotės „Hamas“ nebeliks.

„Gražūs“ žodžiai

Nepaisant to, kariuomenės vadas Herzi Halevi pakartojo, kad jo tikslas yra visiškai pašalinti „Hamas“ ir jos lyderius. „Esame gerai pasirengę sausumos operacijoms pietuose“, – sakė jis kariams.

Pasak politikos analitiko Danielio Bensimono, yra nesutarimų ar ne, aišku tai, kad „amerikiečiai ir europiečiai atvyksta į Izraelį ir žeria gražius žodžius siekdami užkirsti kelią sausumos puolimui“. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį buvo dar vienas užsienio lyderis, apsilankęs regione ir susitikęs su Izraelio premjeru B. Netanyahu.

„Tarptautinė bendruomenė baiminasi, kad sausumos operacija sukels grandininę reakciją, galinčią apimti visą regioną ir gal net toliau“, – sakė D. Bensimonas.

Izraeliečius sujaudino užuojauta ir solidarumas, reiškiamas per pastarąsias dvi savaites į šalį atvykusių lyderių, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną, apsilankiusį spalio 18 dieną. E. Macronas sakė izraeliečiams, kad „kovoje su šiomis teroristinėmis grupuotėmis“ jie nėra vieni, bet perspėjo „neplėsti konflikto“.

Pasak D. Bensimono, „J. Bidenas ir E. Macronas kalba gražius dalykus“, bet iš tikrųjų siekia sustabdyti Izraelio įsiveržimą į Gazą ir neleisti Iranui įsitraukti į konfliktą per šiitų judėjimą „Hezbollah“, savo statytinį Libane.