Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas liepą teigė, kad per Niujorke rugsėjo 9–23 dienomis vyksiantį JT susitikimą oficialiai pripažins Palestinos valstybę.  

Nuo to laiko kelios kitos Vakarų valstybės, įskaitant Austriją, Belgiją ir Kanadą, pareiškė, kad padarys tą patį.

Britų vyriausybė pareiškė, kad imsis tokių veiksmų, jei Izraelis nesutiks su paliaubomis Gazos Ruože.

„Dabartinė iniciatyva pripažinti vadinamąją Palestinos valstybę (...) apdovanoja „Hamas“ už spalio 7-osios žudynes“, – Kroatijos sostinėje pareiškė G. Saaras, turėdamas omenyje palestieniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ 2023-iųjų spalio 7-ąją įvykdytą beprecedentį išpuolį prieš Izraelį, po kurio kilo karas Gazos Ruože.

„Ši iniciatyva nepriartins mūsų prie taikos ar saugumo, priešingai, ji tik destabilizuos regioną“, – pridūrė jis.

G. Saaras kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su savo Kroatijos kolega Gordanu Grličiumi-Radmanu, pabrėžusiu, kad tiki dviejų valstybių sprendimu, kurį Izraelis atmeta.

Ispanija, kuri pernai oficialiai pripažino Palestinos valstybę, pirmadienį paskelbė virtinę priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti tai, ką ispanų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pavadino genocidu Gazos Ruože, įskaitant ginklų embargą Izraeliui.

Europos Sąjunga (ES) iki šiol nesiėmė jokių veiksmų prieš Izraelį, 27 bloko narėms nesutariant dėl žydų valstybės karo su „Hamas“ Gazos Ruože.

„Taika bus pasiekta dvišaliu pagrindu, o ne sprendimais, priimtais Paryžiuje ar Madride“, – antradienį Zagrebe teigė G. Saaras.

Karą Gazos Ruože sukėlė beprecedentis „Hamas“ išpuolis Izraelyje, per kurį žuvo 1 219 žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP turimi skaičiai, paremti oficialiais duomenimis.

Islamistai taip pat paėmė 251 įkaitą, kurių 47 tebėra Gazos Ruože. Apie 20 jų, manoma, yra gyvi.

Remiantis „Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Izraelio atsakomasis puolimas nusinešė daugiau kaip 64,6 tūkst. palestiniečių, daugiausia civilių, gyvybių. Jungtinės Tautos (JT) šiuos duomenis laiko patikimais.