Atrodo, kad Izraelis ruošiasi artimiausiais mėnesiais surengti pirmalaikius rinkimus, kilus krizei valdančiojoje centro dešiniųjų koalicinėje vyriausybe, kurią išprovokavo ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), antradienį pranešė žiniasklaida.

Krizė, dėl kurios šalyje gali vykti antri visuotiniai rinkimai per dvejus metus, turėtų pasiekti kritinį tašką trečiadienį, kai premjerai balsuos dėl Kneseto paleidimo.

Balsavimas vyks augant palestiniečių nepasitenkinimo ir „vienišų vilkų“ mirtinų išpuolių bangai šalyje ir labiau nei anksčiau nugrimzdus taikos perspektyvoms.

Skilimą B.Netanyahu centro dešiniųjų koalicijoje sukėlė planuojamas 2015 metų biudžetas ir ginčytinas įstatymo projektas, kuriuo siekiama teisiškai apibrėžti Izraelio kaip žydų valstybės statusą, ir kuris, pasak kritikų, gali pakenkti arabų mažumai.

Žydų valstybės įstatymo projektui kategoriškai priešinasi finansų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) – vienas svarbiausių koalicijos partnerių, vadovaujantis centristų partijai „Yech Atid“ ir „Hatnuah“ lyderė teisingumo ministrė centristė Tzipi Livni (Cipi Livni).

Šios abi partijos turi 25 atstovus 68 vietų parlamente.

Vašingtonas ir Europa taip pat išreiškė susirūpinimą dėl šio įstatymo, kuris bus svarstomas šią savaitę, projekto.

Kelis mėnesius koalicijoje tvyranti įtampa aukščiausią tašką pasiekė pirmadienį, kai žlugo B.Netanyahu ir Lapido derybos, kuriomis buvo siekiama numalšinti krizę.

Ši koalicinė vyriausybė buvo suformuota po 2013 metų sausį įvykusių visuotinių rinkimų, todėl kiti rinkimai teoriškai turėtų vykti tik 2017 metų lapkritį.

Pagal galiojančius įstatymus, Knesetas gali būti paleistas ir nauji rinkimai surengti per 90 dienų, vadinasi, balsavimas gali būti surengtas jau kovo mėnesį.

Jeruzalės hebrajų universiteto politologas Abrahamas Diskinas naujienų agentūrai AFP sakė, jog galimybė išvengti pirmalaikių rinkimų yra „labai artima nuliui“.