Izraelyje prasidėjo balsavimas ketvirtuose rinkimuose per pastaruosius dvejus metus

Izraeliečiai antradienį pradėjo balsuoti prasidedant ketvirtiesiems per mažiau kaip dvejus metus parlamento rinkimams, tačiau vėliausios apklausos rodo, kad piliečiai nėra aiškiai apsisprendę, ar premjerui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui) leisti likti prie vyriausybės vairo.

Balsavietės atsidarė visame Izraelyje ir okupuotame Vakarų Krante. Apie 6,5 mln. registruotų rinkėjų turės galimybę pareikšti savo valią, tačiau tikėtina, kad šie rinkimai pratęs sunkiausią politinį paralyžių per šalies istoriją.

B. Netanyahu, ilgiausiai dirbančiam premjerui per Izraelio istoriją ir vis dar populiariausiam šalies politikui, kelerius pastaruosius metus nesisekė suburti stabilios valdančiosios daugumos. 

Jis vėl stojo prieš rinkėjus po sėkmingos vakcinavimo nuo pandeminio koronaviruso kampanijos, per kurią jau pilnai paskiepyti pusė iš maždaug 9 mln. Izraelio gyventojų. Tokios vakcinavimo spartos žydų valstybei pavydi didžioji dalis pasaulio.   

Nors viešosios nuomonės apklausos rodo, kad premjero dešiniojo sparno partija „Likud“ šiuose rinkimuose turėtų laimėti daugiausiai vietų, 71 metų B. Netanyahu reikės koalicijos partnerių, kad turėtų daugumą 120 vietų Knesete. 

Svarstomi trys galimi scenarijai: B. Netanyahu vadovaujama nauja koalicija, ideologiškai susiskaldžiusi vyriausybė, vienijama tik oponavimo B. Netanyahu, arba gresiantys penktieji rinkimai. 

Atidavęs savo balsalapį Jeruzalėje B. Netanyahu išreiškė viltį, kad beprecedentės trukmės politinė krizė pagaliau baigsis.

„Tikiuosi, tai paskutinieji rinkimai“, – sakė jis.

Teismas dėl korupcijos, ekstremistai

B. Netanyahu šiuo metu teisiamas dėl kyšininkavimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu. Šie premjero uoliai neigiami kaltinimai pakurstė protestų judėjimą, kurio dalyviai rengia savaitinius piketus prie B. Netanyahu rezidencijos Jeruzalėje.    

Ministras pirmininkas sakė nebandysiantis blokuoti teismo ir neabejojantis, kad bus išteisintas. Tačiau kritikai nuogąstauja, kad jei B. Netanyahu užsitikrins daugumą, jis gali per parlamentą mėginti atidėti ar nutraukti teismo procesą.

Vyriausybei suformuoti B. Netanyahu reikės rasti bendrą kalbą su mažomis frakcijomis. Tarp jų gali būti ir naujas ekstremistinis kraštutinių dešiniųjų aljansas „Religinis sionizmas“. 

Jei aljansas, kaip prognozuoja viešosios nuomonės apklausos, peržengs 3,25 proc. balsų slenkstį, į Knesetą pateks Itamaras Ben-Gviras, reiškęs simpatijas 1994 metais Hebrone 29 palestiniečius maldininkus nužudžiusiam Baruchui Goldsteinui.  

Netgi „Likud“ aukščiausio rango narys, energetikos ministras Yuvalis Steinitzas (Juvalis Steinicas) yra sakęs, kad Knesete nėra vietos I. Ben-Gvirui. Šis savo ruožtu žadėjo, kad prie B. Netanyahu jungtųsi tik užsitikrinęs svarbų vaidmenį vyriausybėje.  

Nedarnus B. Netanyahu kritikų blokas

B. Netanyahu pagrindinis varžovas yra buvusi televizijos įžymybė Yairas Lapidas (Jairas Lapidas), vadovaujantis centristinei partijai „Yesh Atid“, kaip prognozuojama, užimsiančiai antrąją vietą po „Likud“.

Atsižvelgiant į Izraelio politikos poslinkį į dešinę po šio amžiaus pradžios, Y. Lapidas neturi aiškaus kelio į valdžią be B. Netanyahu dešiniųjų varžovų palaikymo.

Tarp jų yra persimetėlis iš „Likud“ Gideonas Saaras (Gideonas Saras), kurio partija „Naujoji viltis“ gali tikėtis laimėti iki 10 mandatų. G. Saaras atmetė galimybę prisijungti prie B. Netanyahu vadovaujamos vyriausybės.

Y. Lapidui taip pat veikiausiai tektų vienyti jėgas su religingu nacionalistu Naftali Bennettu (Naftliu Benetu), turinčiu su premjeru didelių ideologinių nesutarimų.

N. Bennettas, buvęs IT sektoriaus verslininkas milijonierius, kurį kadaise globojo B. Netanyahu, susipyko su vyriausybės vadovu ir griežtai jį kritikavo rinkimų kampanijos metu, nors ir neatmetė galimybės vėl suvienyti jėgas.

N. Bennettas, nuo kurio partijos „Yamina“ paramos gali priklausyti, kam atiteks valdžia, atidavė savo balsą centriniame Raananos mieste, ragindamas izraeliečius balsuoti, kad jie galėtų „pagaliau gauti vyriausybę, besirūpinančią žmonėmis“.

Penktų rinkimų tikimybė

Antradienį prasidėjusį balsavimą teko sušaukti, B. Netanyahu išprovokavus vienybės vyriausybės, suformuotą su jo pagrindiniu varžovu ankstesniuose trejuose rinkimuose – buvusiu kariuomenės vadu Benny Gantzu (Beniu Gancu), žlugimą.

B. Gantzas, nubaustas šalininkų už aljanso su B. Netanyahu sudarymą, pareiškė, kad žengė tokį žingsnį tik todėl, kad Izraeliui reikėjo stabilumo, kai pernai stiprėjo koronaviruso pandemija.

Pagal jųdviejų susitarimą B. Netanyahu turėjo perduoti valdžią B. Gantzui po pusantrų metų, tačiau ministras pirmininkas, kaip teisingai nuspėjo apžvalgininkai, to daryti iš tikrųjų niekada neketino.

Jei B. Netanyahu per šį balsavimą nepavyks užsitikrinti 61 mandato, o jo oponentai nesugebės susivienyti, gali tekti šaukti penktus rinkimus.

Anot politikos analitiko Gideono Rahato, toks scenarijus galėtų būti palankūs dabartiniam premjerui, kurio pagrindinis tikslas yra išlaikyti valdžią savo rankose, prireikus – kaip laikinasis vyriausybės vadovas, laukiant vis naujų rinkimų.

B. Netanyahu „gali lengvai varžytis ir penktuose, šeštuose ar septintuose rinkimuose“, pažymėjo G. Rahatas.

35 metų doktorantas ir Y. Lapido šalininkas Amitas Fischeris (Amitas Fišeris), sakė naujienų agentūrai AFP manąs, kad prireiks penkto balsavimo.

„Neturiu didelės vilties... Yra per daug mažų partijų, per daug egoizmo; jie dėl nieko nesusitars“, – sakė vyras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių