Johnas Kerry (Džonas Keris) sekmadienį atvyko į Japoniją dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) susitikime Hirošimoje ir tai bus pirmasis pareigas einančio JAV valstybės sekretoriaus apsilankymas šiame mieste, kurį 1945 metais sugriovė amerikiečių numestos atominės bombos sprogimas.

J.Kerry į JAV karinę bazę į vakarus nuo Hirošimos atskrido iš Afganistano, dalyvauti dvi dienas truksiančiame G-7 užsienio reikalų ministrų susitikime, kurio metu turi būti aptarta virtinė pasaulinės svarbos klausimų, tačiau jo vizito simbolizmas temdo platesnę diplomatinę darbotvarkę.

J.Kerry apsilankymas laikomas įžanga į tikėtiną JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) apsilankymą tame dabar klestinčiame Japonijos pietiniame didmiestyje ateinantį mėnesį, kai jis atvyks į šią šalį dalyvauti G-7 viršūnių susitikime. Tai irgi būtų pirmasis pareigas einančio JAV prezidento apsilankymas Hirošimoje.

Sutikimai Hirošimoje prasideda sekmadienį, jame taip pat dalyvaus branduolinį ginklą turinčių Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, taip pat – Kanados, Vokietijos, Italijos ir Japonijos diplomatijos vadovai.

Šis susitikimas yra dalis pasirengimo G-7 metiniam viršūnių susitikimui, kuris šiemet įvyks gegužės 26-27 dienomis Isės-Šimos regione tarp Tokijo ir Osakos.

J.Kerry, Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hammondas), Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) ir kiti ministrai tikriausiai aptars kitus opiausius pasaulinius klausimus, įskaitant padėtį Artimuosiuose Rytuose, migracijos krizę, konfliktą Ukrainoje ir kovą su terorizmu.

Susitikimo šeimininkė Japonija taip pat tikisi atkreipti dėmesį į kitas temas, tokias kaip didėjanti įtampa dėl ginčijamų teritorijų Pietų Kinijos jūroje ir Šiaurės Korėjos žvanginimas branduoliniais ginklais.

Vis dėlto Japonijos visuomenės diskusijose buvo pabrėžiama šio susitikimo simbolinė vieta ir viltys, kad pasaulis labiau supras didelius japonų nuogąstavimus dėl branduolinių grėsmių, nes jų šalis yra vienintelė, patyrusi atomines atakas.

Planuojama, kad ministrai aplankys Hirošimos taikos parką, kuriame tebestūkso sprogimo nuniokoto pastato su kupolu griuvėsiai, ir atominio bombardavimo muziejų.

Japonijos užsienio reikalų ministras Fumio Kishida (Fumijas Kišida), kuris buvo išrinktas į parlamentą Hirošimoje, taip pat tikisi, kad per šį susitikimą bus paskelbta „Hirošimos deklaracija“, kurioje bus pasisakoma už branduolinį nusiginklavimą.

Atominė bomba, numesta ant Hirošimos 1945 metų rugpjūčio 6 dieną, pražudė iš viso apie 140 tūkst. žmonių, kurių dalis žuvo per sprogimą, o kiti vėliau – nuo patirtos smarkios apšvitos ir sužalojimų.

Trimis dienomis vėliau kitas atominis sprogimas Nagasakio uostamiestyje pareikalavo 74 tūkst. žmonių gyvybių.