J. Stoltebergas: Suomijos, Švedijos noras įstoti į NATO rodo, kad agresija nenaudinga

Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą įrodys, kad „agresija yra nenaudinga“, sekmadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Jų narystė padidins mūsų bendrą saugumą, parodys, kad NATO durys yra atviros ir kad agresija yra nenaudinga“, – pareiškė jis reporteriams per aljanso susitikimą Berlyne.

Kiek anksčiau sekmadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) per spaudos konferenciją paskelbė, kad šalies vyriausybė priėmė istorinį sprendimą įstoti į NATO.

Tokį pat žingsnį artimiausiu metu ketina žengti ir kaimyninė Švedija.

Dienraštis „Svenska Dagbladet“ sekmadienį pranešė, kad Švedijos vyriausybė jau antradienį planuoja pateikti NATO oficialią paraišką priimti šalį į Vakarų gynybos aljansą.

Turkija neblokuoja Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO

J. Stoltenbergas taip pat pareiškė esąs tikras, kad Turkijai rūpestį keliantys klausimai dėl numatomo Švedijos ir Suomijos stojimo į aljansą bus išspręsti.

„Esu tikras, kad mes sugebėsime rasti bendrą pagrindą, pasieksime sutarimą dėl to, kaip spręsti su naryste susijusius klausimus“, – pareiškė jis reporteriams ir pridūrė palaikantis ryšį su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu).

Jo teigimu, Ankara neblokuoja Švedijos ir Suomijos stojimo į aljansą: „Turkija aiškiai davė suprasti, jog neketina blokuoti narystės.“

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes ir ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Jų narystė padidins mūsų bendrą saugumą, parodys, kad NATO durys yra atviros ir kad agresija yra nenaudinga.

Kartu Ankara yra davusi suprasti, kad yra pasirengusi aptarti šiuos klausimus su būsimomis NATO kandidatėmis.

A. Blinken įsitikinęs, kad Suomija ir Švedija įstos į NATO

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pareiškė esąs tikras, kad, nepaisant Turkijos išreikštų nuogąstavimų, Švedija ir Suomija įstos į NATO, kai oficialiai pateiks paraiškas.

„Jungtinės Valstijos tvirtai parems ir Švedijos, ir Suomijos stojimo į NATO paraiškas, jeigu šios šalys nuspręs oficialiai jas pateikti“, – pareiškė jis reporteriams po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Berlyne.

„Esu išties įsitikinęs, kad mes pasieksime sutarimą“, – pridūrė jis.

NATO gali suteikti Suomijai ir Švedijai saugumo garantijų pereinamuoju laikotarpiu

Tuo tarpu J. Stoltenbergas taip pat pareiškė, kad NATO įvertins galimybes suteikti Suomijai ir Švedijai saugumo garantijų pereinamuoju laikotarpiu tarp stojimo paraiškos pateikimo ir įstojimo į aljansą.

„Suomija ir Švedija yra susirūpinusios dėl pereinamojo laikotarpio... pamėginsime paspartinti tą procesą“, – pareiškė NATO generalinis sekretorius.

„Apsvarstysime būdus suteikti saugumo garantijų, be kita ko, stiprinant NATO buvimą regione.“

Ankara: Suomija derybose dėl narystės NATO konstruktyvi, o Švedija – „provokuojanti“

M. Cavusoglu sekmadienį pagyrė Suomiją už konstruktyvų požiūrį, tačiau sukritikavo Švediją už „provokuojančius“ pareiškimus per Berlyne sekmadienį vykusį aljanso susitikimą.

Mes visada pritarėme NATO atvirų durų politikai.

Penktadienį Turkija pagrasino blokuoti šį NATO plėtros procesą, kuriam būtinas visų aljanso narių pritarimas.

„Švedijos užsienio reikalų ministro pareiškimai, deja, nėra konstruktyvūs. Ji ir toliau daro provokuojančias pastabas“, – kalbėjo M. Cavusoglu žurnalistams Berlyne.

Turkijos diplomatijos vadovas pasirinko taikesnį toną Suomijos, kurią jis apibūdino kaip „labai pagarbią“ Ankaros „susirūpinimo“ akivaizdoje, atžvilgiu.

„Deja, to paties nematome iš Švedijos pusės“, – tvirtino jis.

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes ir ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

„Mes visada pritarėme NATO atvirų durų politikai. Tačiau tai, kad šios dvi šalys palaiko ryšius su teroristinės organizacijos nariais, kad Švedija siunčia jiems ginklus ir kad jos taiko apribojimus gynybos įrangos eksportui į Turkiją, prieštarauja aljanso dvasiai“, – kalbėjo Turkijos URM vadovas.

Jis pabrėžė, kad Ankara laukia, kokias garantijas pasiūlys abi šalys.

„Būtina nutraukti paramą teroristinėms organizacijoms ir panaikinti eksporto į Turkiją apribojimus. Sakau tai ne kaip apie derybų priemonę, o todėl, kad tai reiškia būti sąjungininkais“, – kalbėjo M. Cavusoglu.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeSuomijaŠvedijaNATO

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių