Toks jo pareiškimas pasirodė kilus skandalui, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) galimai atskleidė itin slaptos informacijos aukšto rango rusų pareigūnams.

D.Trumpas kitą savaitę Briuselyje susitiks su Europos Sąjungos ir NATO lyderiais. Šis jo vizitas į užsienį bus pirmasis nuo kadencijos pradžios sausį. JAV lyderis siekia, kad Aljanso sąjungininkai skirtų daugiau lėšų kolektyviniam saugumui.

„Labai vertinu NATO vidinį bendradarbiavimą, susijusį su dalijimusi informacija“, – žurnalistams sakė J.Stoltenbergas, paprašytas pakomentuoti D.Trumpo elgesį.

„Pakankamai pasitikiu visais sąjungininkais ir esu visiškai įsitikinęs, kad jie gali tinkamai dalytis ta informacija ir su ja tvarkytis“, – sakė jis prieš vykdamas į ES gynybos ministrų susitikimą, kur bus diskutuojama apie pastangas glaudžiau bendradarbiauti saugumo srityje.

Aljanso generalinis sekretorius pažymėjo, kad 28 NATO narės, vadovaujamos JAV, jau daug metų keičiasi slapta informacija. Be to, 2016-aisiais Aljanse buvo sukurtas žvalgybos koordinacijos padalinys, kurio tikslas yra dar labiau patobulinti apsikeitimo slapta informacija procesą.

D.Trumpas, nevengęs kritikuoti ES, ir netgi pavadinęs NATO „atgyvenusiu“, pateko į keblią padėtį pasirodžius pranešimams, kad Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui per praėjusią savaitę įvykusį jųdviejų susitikimą Ovaliajame kabinete jis atskleidė itin slaptos informacijos apie grupuotės „Islamo valstybė“ teroristines grėsmes.

Vėliau skandalas dar labiau išsiplėtė, kai paaiškėjo, kad minėtą informaciją galimai surinko ištikimas Vašingtono sąjungininkas Izraelis.

Pagal nusistovėjusias diplomatines normas, žvalgybos informacija viešai aptarinėjama itin retais atvejais. Be to, tokia informacija labai atsargiai dalijamasi su sąjungininkais, o jos šaltinis dažniausiai niekada nebūna atskleidžiamas.

Šis D.Trumpo poelgis ir galimi jo administracijos ryšiai su Rusija nustebino Europos lyderius, tačiau Senojo žemyno politikai ir pareigūnai vengia viešai komentuoti šiuos dalykus.