„Ypač nerimauju dėl Izraelio grasinimų imtis veiksmų, dėl kurių palestiniečių bankai būtų atkirsti nuo Izraelio korespondentinių bankų“, – sakė ji žurnalistams Italijos šiaurėje esančioje Strezoje, kur vėliau prasidės Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių finansų ministrų susitikimas.

„Šie bankų kanalai yra labai svarbūs vykdant sandorius, kuriais iš Izraelio per metus importuojama beveik 8 mlrd. dolerių (7,4 mlrd. eurų), įskaitant elektrą, vandenį, degalus ir maistą, taip pat palengvinamas beveik 2 mlrd. dolerių (1,8 mlrd. eurų) eksportas, nuo kurio priklauso palestiniečių pragyvenimo šaltiniai“, – pridūrė iždo sekretorė.

Paklausta, kaip Jungtinės Valstijos ir G-7 galėtų reaguoti, J. Yellen atsakė, kad prieš kelis mėnesius raštu kreipėsi į Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) dėl ekonominės padėties okupuotame Vakarų Krante.

„Ir, kaip jau sakiau, manau, kad jei palestiniečių bankai bus atkirsti nuo Izraelio korespondentinės bankininkystės, ilgainiui kils humanitarinė krizė, – sakė ji. – Be abejo, mes išsakysime šią nuomonę.“

J. Yellen sakė, kad šis klausimas gali būti aptartas G-7 finansų ministrų susitikime, ir pridūrė: „Tikiuosi, kad kitos šalys išreikš susirūpinimą dėl tokio sprendimo poveikio Vakarų Kranto ekonomikai. Manau, kad tai turėtų labai neigiamą poveikį ir Izraeliui.“

Ji taip pat pakartojo JAV susirūpinimą dėl to, kad Izraelis blokuoja Palestiniečių savivaldai surinktus pinigus, sakydama, kad tai kelia grėsmę Vakarų Kranto ekonominiam stabilumui.

Pagal taikos susitarimus, kuriems praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje iš dalies tarpininkavo Norvegija, Izraelis renka pinigus Palestiniečių savivaldai, turinčiai ribotą autonomiją tam tikrose Vakarų Kranto dalyse.

Tačiau netrukus po spalio 7-osios, kai Gazos Ruožą valdančio islamistų judėjimo „Hamas“ kovotojai surengė kruvinus išpuolius prieš žydų valstybę, Izraelis pradėjo blokuoti lėšų pervedimą.