Sterilizacija buvo vykdoma pagal dabar jau neegzistuojantį Eugenikos apsaugos įstatymą, kuriuo buvo siekiama „užkirsti kelią prastos kokybės palikuonių gimimui“.

Japonijos vyriausybės vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) sakė siūlantis aukoms „nuoširdžią atgailą ir širdingą atsiprašymą“. Pareiškimas buvo padarytas parlamentui anksčiau trečiadienį priėmus įstatymo projektą dėl kompensavimo priemonių, įskaitant 3,2 mln. jenų (25,4 tūkst. eurų) kompensacijų kiekvienam nukentėjusiajam.

Nuo 1948 iki 1996 metų, kai galiojo minėtas įstatymas, maždaug 25 tūkst. žmonių buvo atlikta sterilizacija be jų sutikimo. Pagal įstatymą gydytojai galėdavo sterilizuoti neįgalius žmones. 1996-aisiais šį diskriminacinė sąlyga iš įstatymo buvo išbraukta ir jis buvo tyliai pervadintas Motinystės apsaugos įstatymu.

Kompensavimo aukoms įstatymu pripažįstama, kad daugeliui žmonių buvo priverstinai atliktos reprodukcinių organų pašalinimo operacijos arba radiacinė sterilizacija, sukeliant dideles psichologines ir fizines kančias.

Sveikatos apsaugos, darbo ir socialinio aprūpinimo ministras Takumi Nemoto (Takumis Nemotas) sakė, jog kaip departamento, atsakingo už kompensavimą, vadovas padarys viską, kad kuo greičiau būtų išmokėtos vienkartinės kompensacijos nukentėjusiesiems, kurių daugelis jau yra senyvo amžiaus ir neįgalūs.

Premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) po kelių valandų paskelbtame pareiškime sakė, kad tokia pati problema daugiau niekada neturėtų pasikartoti. „Padarysime visa, ką galime, kad pasiektume visuomenę, kurioje niekas nediskriminuojamas, nei sergantieji, nei neįgalieji, ir mes gyventume drauge gerbdami venas kito asmenybę ir individualumą“, – sakė jis.

Vyriausybė iki pastarojo meto tvirtino, kad tuo metu sterilizacijos buvo legalios.

Atsiprašymas ir kompensavimo įstatymas pasirodė po virtinės bylų, kurias pastaruoju metu, po dešimtmečius trukusios tylos, iškėlė prievartinio sterilizavimo aukos. Tai paskatino valdančiosios ir opozicinės partijų parlamentarus parengti kompensacijų paketo projektą.

Ieškovai siekia po maždaug 30 mln. jenų (238 tūkst. eurų) ir sako, kad vykdant minimą įstatymą buvo pažeista žmonių teisė į apsisprendimą, reprodukcinę sveikatą ir lygybę. Bylas iškėlę nukentėjusieji tvirtina, kad vyriausybės kompensacijos yra per mažos už jų kančias.

Be prievartinio sterilizavimo, daugiau kaip 8 tūkst. kitų žmonių buvo sterilizuoti su jų sutikimu, bet tikriausiai darant spaudimą, o beveik 60 tūkst. moterų dėl paveldimų ligų buvo atlikti abortai. Tačiau kompensavimo įstatyme neminimos moterys, kurioms teko nutraukti nėštumą, nurodė Japonijos advokatūros asociacijų federacija.

Tarp tokių žmonių yra maždaug 10 tūkst. raupsais sirgusių pacientų, kurie buvo laikomi izoliuotose institucijose iki 1996 metų, kai taip pat buvo panaikintas Raupsų prevencijos įstatymas. Vyriausybė jau anksčiau pasiūlė jiems kompensacijas ir atsiprašymą už prievartinio izoliavimo politiką.