Nors Japonijos vyrai dažnai yra vieninteliai šeimos maitintojai, daugelis jų visą savo atlyginimą atiduoda žmonoms, kurios dažnai rūpinasi šeimos sąskaitomis ir išlaidomis.

Dabar šalies biurų darbuotojams tenka suktis per mėnesį savo išlaidoms turint tik vidutiniškai 37,873 tūkst. jenų (370 JAV dolerių), o tai yra trečia iš mažiausių tokių sumų per visą šio tyrimo istoriją.

Pavyzdžiui, 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kai Japonijos ekonomika sparčiai augo, vyrų kišenpinigiai buvo daugiau kaip dukart didesni ir sudarė 77,725 tūkst. jenų per mėnesį, pareiškė bankas, šiuos tyrimus atliekantis nuo 1979 metų.

Trapi ekonominė padėtis ir vangus darbo užmokesčio augimas daugelį namų ūkių verčia karpyti gyvybiškai nebūtinas išlaidas, o prie jų priskiriami ir vyrų kišenpinigiai.

Siekdamas valdyti savo išlaidas, vidutinis vyras pietums kasdien numato išleisti 587 jenas, parodė tyrimas, kuriame dalyvavo maždaug 1 tūkst. vyrų tarnautojų.

Išlaidos gėrimams po darbo, per dažnai beveik priklausomus pasisėdėjimus su kolegomis, kurie rengiami bendravimui gerinti, sudaro maždaug 11,765 tūkst. jenų ir yra 50 jenų didesnės negu pernai.

Japonijoje metų metus vyrauja defliacija, dėl kurios kainos nekinta arba smunka. Tai reiškia, kad šiandien už tokią pat pinigų sumą galima įsigyti daugiau negu 10-ojo dešimtmečio pradžioje.

Kainų smukimas pirkėjus, regis, turėtų tenkinti, tačiau jis paprastai kenkia ekonomikai, nes vartotojai būna linkę atidėti pirkinius ir palaukti, kol jie dar atpigs.