Po ilgo pasipriešinimo, užkulisinio spaudimo ir įnirtingo lobizmo, nukreipto prieš medžiagos paviešinimą, sekmadienį prezidentas pasidavė, kai tapo aišku, kad net 100 respublikonų Kongrese yra pasirengę jam pasipriešinti.

Atstovų Rūmai, manoma, neabejotinai pritars J. Epsteino bylų skaidrumo įstatymui, įpareigojančiam skelbti neįslaptintus dokumentus, kuriuose išsamiai aprašytas tyrimas dėl liūdnai pagarsėjusio finansininko veiklos ir 2019 metais įvykusios mirties areštinėje.

Įstatymų leidėjai teigia, kad visuomenė nusipelno atsakymų byloje, kurioje yra daugiau nei 1 tūkst. įtariamų aukų, o D. Trumpą palaikantys aktyvistai tvirtina, kad bylos demaskuos demokratus ir kitus įtakingus veikėjus, kurie ilgą laiką buvo saugomi nuo kontrolės.

D. Trumpas vis dar gali bandyti blokuoti bylas, tačiau, artėjant kadencijos vidurio rinkimams ir visuomenės daugumai pasisakant už paviešinimą, būtų nepatogu atmesti įstatymo projektą Senate arba jį vetuoti po gana aiškaus balsavimo Atstovų Rūmuose.

Ši istorija išryškino retai matomą nestabilumą paramoje respublikonų lyderiui, kuris pasisakė už bylų paviešinimą, bet pradėjęs eiti pareigas atsitraukė, kaltindamas demokratus „apgaulės“ skleidimu ir užsipuldamas politikus, kurie ragino jas paviešinti.

Vėlyvą sekmadienį socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbtame įraše, kuriame jau palaikė siekį paviešinti bylas, D. Trumpas teigė, kad Atstovų Rūmų respublikonai turėtų balsuoti už dokumentų paviešinimą, „nes mes neturime ko slėpti“.

„Aš visiškai už“, – pirmadienį Ovaliajame kabinete taip pat sakė D. Trumpas, kai žurnalistai jo paklausė apie įstatymo projekto pasirašymą, jei jis bus priimtas Senate.

Tačiau jo atsitraukimas vertinamas kaip jo išsigelbėjimas ir žymi retą atvejį, kai pačių D. Trumpo šalininkų maištas privertė jį nusileisti.

Visi demokratai ir keturi respublikonai palaikė neįprastą procedūrinį manevrą, priverčiantį balsuoti, nepaisant to, kad partijos vadovybė Atstovų Rūmuose stengėsi tam užkirsti kelią.

Paskutinės minutės pastangos

Tuo metu, kai J. Epsteinas mirė, o jo mirtis buvo pripažinta savižudybe, jam buvo iškelta federalinė byla dėl įtariamos prekybos žmonėmis operacijos, per kurią, kaip teigiama, buvo išnaudojamos nepilnametės mergaitės ir jaunos moterys, po to, kai 2008 metais jis buvo nuteistas už nepilnametės įtraukimą į prostituciją.

D. Trumpo generalinė prokurorė ir Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius liepą pareiškė, kad baigė išsamią bylos medžiagos peržiūrą, kuri nedavė pagrindo iš naujo svarstyti bet kokios su J. Epsteinu susijusios medžiagos atskleidimo.

Tą patį mėnesį Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas, kilus maištui dėl J. Epsteino, išsiuntė Atstovų Rūmus namo anksčiau vasaros atostogų ir nuo rugsėjo vidurio beveik du mėnesius neleido jiems posėdžiauti.

Jis taip pat ilgas savaites delsė prisaikdinti naujai išrinktą demokratų įstatymų leidėją, kuris galiausiai tapo lemiamu 218-uoju peticijos signataru, nors jis neigia, kad visi šie veiksmai buvo motyvuoti J. Epsteino bylų.

Praėjusią savaitę Baltieji rūmai suintensyvino pastangas išvengti balsavimo, prezidentui ir jo sąjungininkams paskutinę minutę kreipusis į du iš įvykdymo peticiją pasirašiusių respublikonų, prašydami persigalvoti.

Susiskaldymas dar labiau padidėjo, kai D. Trumpas atsiėmė paramą savo lojalistei Marjorie Taylor Greene (Mardžori Teilor Grin), o tai, pasak jos, visiškai susiję su J. Epsteino bylomis.

„Net neįsivaizduoju, kas yra bylose – negaliu net spėlioti, – bet visiems rūpimas klausimas yra, kodėl taip smarkiai su tuo kovojama?“ – kalbėjo ji televizijai CNN.

D. Trumpas, kuris neigia daręs nusikaltimus ir sako, kad nutraukė ryšius su J. Epsteinu likus keleriems metams iki turtingo finansininko sulaikymo, bandė nukreipti dėmesį į J. Epsteino ryšius su demokratais, įskaitant buvusį prezidentą Billą Clintoną.

Tačiau naujai atskleisti faktai, pavyzdžiui, naujai pasirodę J. Epsteino elektroniniai laiškai, kuriuose teigiama, kad D. Trumpas „žinojo apie merginas“, atgaivino susidomėjimą jųdviejų santykiais.

Tarp šių atskleistų faktų buvo ir žinutės, kuriomis J. Epsteinas keitėsi su buvusiu B. Clintono iždo sekretoriumi Larry Summersu, kuris vėlyvą pirmadienį pareiškime JAV žiniasklaidai nurodė, kad dėl to traukiasi iš savo viešojo vaidmens.

Jei įstatymo projektas bus priimtas Atstovų Rūmuose, demokratai planuoja agresyvią kampaniją, kuria sieks daryti spaudimą respublikonams, kad jie pateiktų jį Senatui.

Tam, kad jis būtų priimtas, reikia 60 balsų, tai yra mažiausiai 13 respublikonų perėjimo į kitą stovyklą. Net ir tokiu atveju D. Trumpas galėtų vetuoti šią priemonę, todėl reikėtų dviejų trečdalių balsų abiejuose rūmuose, kad veto būtų atmestas.