Teisinis ginčas, žinomas kaip byla „Suncor prieš Boulderį“, prasidėjo 2018 m., kai Kolorado valstijos Boulderio miestas ir apygarda padavė į teismą bendroves „ExxonMobil“ ir „Suncor Energy“, teigdami, kad bendrovės „sąmoningai sukėlė klimato pokyčius ir prie jų prisidėjo“, kartu „slėpdamos ir (arba) klaidingai pateikdamos informaciją apie savo produktų keliamą pavojų“.
Bendrovė „Suncor“ Kolorade valdo naftos perdirbimo gamyklą, o naftos sektoriaus milžinę „ExxonMobil“ su šia valstija sieja glaudūs ryšiai. Ieškovai teigia patyrę šimtų milijonų dolerių nuostolių dėl miškų gaisrų, potvynių ir kitų ekstremalių orų reiškinių, kuriuos lėmė su iškastinio kuro deginimu siejama klimato kaita.
Tai viena iš maždaug 40 panašių bylų, kurias iškėlė JAV miestai, valstijos, gentys ir vietos valdžios institucijos, sekdamos sėkmingų bylų prieš tabako gaminių ir opioidų gamintojus pavyzdžiu.
Bendrovės tvirtina, kad tokiomis bylomis siekiama primesti milžinišką „anglies dioksido mokestį“, galintį sužlugdyti energetikos sektorių, ir kad tai yra neteisėtas mėginimas reguliuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Iš esmės jos prašo teismo užkirsti kelią visoms tokioms byloms.
Bendrovėms nepavyko pasiekti, kad byla būtų perduota federaliniam teismui. Joms taip pat nepavyko įtikinti valstijos teismo ir Kolorado Aukščiausiojo Teismo ją nutraukti.
Prezidento Donaldo Trumpo administracija pateikė JAV Aukščiausiajam Teismui raštą, kuriuo jį paragino imtis šios bylos, o teisėjai sutiko ją nagrinėti.
Svarstomi klausimai
Teismas svarstys, ar federalinė teisė, konkrečiai Švaraus oro įstatymas, turi viršenybę prieš Boulderio pareikštus reikalavimus, ar tokias bylas draudžia pati Konstitucija ir ar Aukščiausiasis Teismas gali nagrinėti šią bylą dar prieš įvykstant jos teisminiam nagrinėjimui žemesnės instancijos teisme.
Jei teisėjai sutelks dėmesį į pastarąjį klausimą, „tai iš esmės tik atidės problemos sprendimą“, nes platesni klausimai veikiausiai būtų iškelti vėliau, naujienų agentūrai AFP sakė Pace'o universiteto aplinkos teisės profesorė Katrina Kuh.
Tačiau sprendimas dėl federalinės teisės klausimų turėtų reikšmės daugeliui šiuo metu nagrinėjamų bylų.
„Jis galėtų jas visiškai sužlugdyti“, – sakė K. Kuh.
Arba teisėjai galėtų susiaurinti tokių bylų taikymo ribas, pavyzdžiui, leisdami Koloradui taikyti valstijos teisę tik pačioje valstijoje išmetamoms teršalų emisijoms, paaiškino ji.
Šie klausimai taip pat svarbūs vadinamiesiems „klimato superfondams“ – Niujorko ir Vermonto įstatymams, pagal kuriuos teršėjai turėtų finansuoti projektus, kuriais didinamas atsparumas klimato kaitai.
Niujorko įstatymą praėjusį mėnesį panaikino federalinis teisėjas, o nepalankus Aukščiausiojo Teismo sprendimas galėtų užkirsti kelią jo atkūrimui apeliacine tvarka.
Konservatyvių pažiūrų teisės mokslininkas, Williamo ir Mary universiteto teisės profesorius Jonathanas Adleris, pateikęs teismui Boulderį palaikantį raštą, AFP sakė nesutinkantis su naftos bendrovių teisiniais argumentais ir manantis, kad tokios bylos yra „teisiškai perspektyvios“, tačiau pačių ieškinių pagrįstumo nevertino.
Jis pridūrė, kad daugiausia dėmesio reikėtų skirti teisėjams Amy Coney Barrett, Neilui Gorsuchui ir Clarence'ui Thomasui, nes „visi trys yra parodę tam tikro skepticizmo plačių federalinės teisės viršenybės argumentų atžvilgiu“, nors, jo teigimu, jie veikiausiai skeptiškai vertins ir tokio pobūdžio ieškinius.
Prieš posėdį itin konservatyvus teisėjas Samuelis Alito nuo bylos nusišalino, kritikams paraginus jį tai padaryti dėl turimų naftos ir dujų bendrovių akcijų.
Net ir be S. Alito konservatyvūs teisėjai išlaiko 5 prieš 3 daugumą, tačiau dabar galimas ir balsų pasiskirstymas 4 prieš 4. Tokiu atveju Kolorado teismo sprendimas liktų galioti ir byla galėtų būti nagrinėjama toliau.
Naujausi komentarai