Liudydamas Kongrese J. Powellas tikino, kad šalies centrinis bankas šiuo metu yra atidėjęs standartinės palūkanų normos mažinimą, kadangi šiais metais tai vykdė jau tris kartus.

J. Powellas sakė, kad įvykdžius tokį ekonomikos stimuliavimą, „kartu su kolegomis tikime, jog ekonominis aktyvumas plėsis tvariai, darbo rinka bus stipri, o infliacija sieks norimą 2 proc. lygį.“

Tačiau „vangus užsienio augimas ir pokyčiai prekyboje pakenkė ekonomikai ir toliau kelia grėsmes“, FED vadovas sakė Jungtiniam ekonomikos komitetui.

Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl netvaraus biudžeto ir augančios skolos, kuri apriboja politikos kūrėjų norą skatinti išlaidas ekonominio nuosmukio atveju.

JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas trečiajame ketvirtyje sulėtėjo iki 1,9 proc. nuo 2,5 proc., fiksuotų antrajame ketvirtyje, nors dėl to iš dalies kaltas 40 dienų trukęs „General Motors“ streikas, prekybos konfliktai taip pat susilpnino verslo investicijas ir „pakenkė eksportui ir gamybai“, iš anksto paruoštame pranešime sakė J. Powellas.

Prezidentas Donaldas Trumpas antradienį vėl apkaltino FED vadovą, kad šis palūkanų normas kėlė ir mažino per greitai. Tačiau J. Powellas pakartojo savo pranešimą, pasakytą rugsėjį, kai trečią kartą buvo sumažinta palūkanų norma: „Matome, kad dabartinė pinigų politikos būsena išliks tinkama, kol ekonominiai duomenys sutaps su mūsų prognozėmis“.

FED 2018-aisiais bazinę skolinimosi normą pakėlė keturis kartus, tačiau šįmet pakeitė savo taktiką dėl D. Trumpo vykdomų prekybos karų, kurie užsitęsė ir pradėjo kenkti realiajai ekonomikai.

J. Powellas sakė, kad normos mažinimas buvo sukurtas tam, kad būtų remiamas tolimesnis ekonomikos augimas ir būtų „apsidraudžiama prieš galimas rizikas“.

Tačiau kol FED vadovas atsisako atsakyti į D. Trumpo kritiką, prieš Kongrese pradėdamas liudyti jis sakė, kad FED buvo suteikta nepriklausomybė vykdyti pinigų politiką „pasiremiant faktais ir objektyvia analize“.