„[Kai kurie] sudėtingi JAV ir Kinijos santykių klausimai tebėra neišspręsti“, – pareiškė Užsienio santykių tarybos prekybos politikos ekspertas Edwardas Aldenas (Edvardas Aldenas).

Visgi jis pripažino, jog „politiniu požiūriu tai yra gana naudinga Trumpui“, kuris šių metų lapkritį vėl varžysis dėl JAV prezidento posto.

Baltieji rūmai gali girtis, jog „laikėsi griežto požiūrio Kinijos“ atžvilgiu ir kad „techniškai jis pasiekė susitarimą“, o jis žadėjo tai rinkėjams 2016 metais, pažymėjo E. Aldenas.

Prekybos paliaubos bent jau įkvėpė šiokio tokio pasitikėjimo rinkoms, kurias 2018 ir 2019 metais vis sukrėsdavo šalių tarpusavio grasinimai ir papildomų muitų įvedimo bangos.

Paliaubos taip pat galėtų padėti D. Trumpui siekti perrinkimo, nes suteiktų postūmį JAV ekonomikai.

Mažėjant neapibrėžtumui, vartotojai galės drąsiau leisti pinigus, o įmonės galbūt pradės įgyvendinti investicijų planus, kuriuos dėl nuogąstavimų dėl konflikto buvo atidėję.

D. Trumpas Naujųjų metų išvakarėse pompastiškai paskelbė, jog sausio 15 dieną Baltuosiuose rūmuose pasirašys „pirmojo etapo“ prekybos susitarimą su Kinija.

Paslaptingos susitarimo detalės

Tačiau Kinijos prekybos ministerija tik po poros dienų patvirtino vicepremjero Liu He vizitą į Jungtines Valstijas. Į Vašingtoną jis atvyko pirmadienį, sausio 13-ąją, o išvyks trečiadienį.

Tuo tarpu susitarimo detalės tebėra nežinomos.

„Visas dokumentas bus paskelbtas trečiadienį“, – praėjusį penktadienį pareiškė reporteriams Nacionalinės ekonominės tarybos direktorius Larry Kudlow (Laris Kadlou).

Jis atmetė kritiką, jog susitarimas nepateisino lūkesčių, ir pabrėžė, kad JAV derybininkai išsiderėjo daug nuolaidų.

Iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnučinas) susitarimą sekmadienį pavadino istoriniu.

„Tai pirmas kartas, kai mes su Kinija pasiekėme išsamų susitarimą technologijų klausimais, žemės ūkio klausimais, finansinių paslaugų ir pirkimų klausimais“, – pareiškė jis televizijos kanalui „Fox News“.

„Susitarime nustatytas tikras vykdymo užtikrinimo mechanizmas. Taigi tai yra didelis prezidento laimėjimas.“

Baltieji rūmai yra sakę, jog susitarime numatytas užsienio bendrovėms Pekino taikomų reikalavimų dėl technologijų perdavimo sušvelninimas, taip pat didesnė prieiga prie Kinijos finansinių paslaugų rinkos.

Pasak Jungtinių Valstijų, susitarime taip pat nustatyta, jog Pekinas per dvejų metų laikotarpį įsigis amerikietiškų prekių už papildomus 200 mlrd. JAV dolerių, įskaitant papildomus 50 mlrd. JAV dolerių, kurie bus skirti JAV žemės ūkio produktų pirkimui.

Mainais D. Trumpo administracija atsisakė planų gruodžio viduryje įvesti papildomus importo muitus tam tikroms kiniškoms prekėms, įskaitant elektroniką ir mobiliuosius telefonus.

Taip pat buvo perpus sumažinti rugsėjo 1 dieną 120 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms nustatyti papildomi importo muitai.

Tačiau daugelis muitų tebegalioja ir prekybos karas padarė slopinantį poveikį JAV verslui.

Eswaras Prasadas (Esvaras Prasadas), Kornelio universiteto prekybos politikos dėstytojas ir Kinijos ekspertas, susitarimą pavadino „nevienareikšme sėkme“ ir pažymėjo, kad jis brangiai atsiėjo.

„D. Trumpas iš Kinijos ir kitų JAV prekybos partnerių išplėšė tam tikrų nuolaidų, tačiau tai brangiai kainavo JAV ekonomikai. Taip pat buvo pakenkta Jungtinių Valstijų, kaip vertos pasitikėjimo ir patikimos prekybos partnerės, reputacijai tarptautinėje arenoje.“

Kinijos ekonomikos augimas pastebimai sulėtėjo ir tai iš dalies lėmė prekybos karas. Tačiau nukentėjo ir Amerikos pramonė bei ūkininkai.

Žemės ūkio sektoriui patiriant nuostolių, D. Trumpo administracijai ūkininkams 2018 ir 2019 metais teko skirti iš viso 28 mlrd. JAV dolerių pagalbos.

„Buvo padaryta didelė žala Amerikos ūkininkams ir didelė žala JAV apdirbamosios pramonės sektoriui ir Kinijos įsipareigojimų dėl naujų pirkimų vargu ar pakaks kompensuoti tą žalą“, – pareiškė E. Aldenas.

JAV apdirbamosios pramonės sektoriuje rugpjūtį prasidėjo nuosmukis.

Muitų karą D. Trumpas pradėjo, be kita ko, norėdamas sumažinti JAV užsienio prekybos deficitą ir padaryti galą nesąžiningai prekybos praktikai, tačiau prekybos ekspertai abejoja, jog Vašingtonui pavyks Pekiną priversti įgyvendinti didelio masto struktūrinius pokyčius.

E. Prasado nuomone, Kinija vargu ar pasiduos pagrindiniams D. Trumpo administracijos reikalavimams, kaip antai gerokai sumažinti įmonėms skiriamas valstybines subsidijas.

Pasak Xu Bino (Su Bino), Kinijos-Europos tarptautinės verslo mokyklos (CEIBS) Šanchajuje ekonomikos ir finansų dėstytojo, dvi šalys gali paskelbti sudariusios susitarimą, kuris „bus priimtinas, bet tai nebus pergalė“.

Jis mano, kad JAV ir Kinijos ginčas tęsis „kelerius ateinančius metus, kitą dešimtmetį, kitą dvidešimtmetį, gal net ilgiau“ ir šalys vis svyruos tarp konfliktų ir paliaubų.