Jungtinės Valstijos ir Rusija antradienį pasižadėjo atnaujinti bendradarbiavimą sprendžiant įvairias tarptautinio saugumo problemas ir keistis žvalgybine informacija apie džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ (IS), tačiau abi pasaulio galios tebėra skirtingose barikadų pusėse dėl krizės Ukrainoje.

Nors valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) nepavartojo žodžio „perkrovimas“, kuriuo prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) įvardijo savo pirmosios kadencijos metu inicijuotą santykių su Rusija gerinimo politiką, jis pasitelkė panašią leksiką, kalbėdamas apie nesutarimų sprendimą bei glaudesnę partnerystę tais klausimais, kuriais šalys laikosi vienodos pozicijos.

Po daugiau nei tris valandas trukusio susitikimo Paryžiuje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu valstybės sekretorius sakė, kad abi šalys turi pripažinti joms, kaip pasaulio galioms, tenkančią didžiulę atsakomybę, pradedant kova su islamo ekstremistais Artimuosiuose Rytuose ir baigiant Irano bei Šiaurės Korėjos branduolinių programų keliama grėsme.

Kaip konkretų bendro abiejų šalių darbo pavyzdį valstybės sekretorius pateikė sprendimą pradėti keistis žvalgybine informacija apie IS kovotojus, su kuriais amerikiečiai ir jų sąjungininkės kaunasi Irake bei Sirijoje.

S.Lavrovas savo ruožtu patvirtino, kad Maskva ir Vašingtonas pradės keistis žvalgybine informacija, ir taip pat teigiamai atsiliepė apie JAV ir Rusijos santykių gerinimą.
„Ponas J.Kerry ir aš neatstovaujame kovojančioms šalims“, - sakė jis.

Pasak Rusijos diplomatijos vadovo, abiem valstybėms tenka „ypatingas vaidmuo“ pasaulyje.

„Galime drauge glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas efektyvesnis problemų sprendimas didesnei visuomenei. Tai ypač pasakytina apie kovą su terorizmu, kuris dabar tapo pagrindine grėsme visiems Artimiesiems Rytams“, - sakė jis.

Tačiau takoskyra tarp Maskvos ir Vašingtono dėl Ukrainos tebėra akivaizdi. Rusija ir jos remiamos separatistų pajėgos privalo nutraukti smurtą neramiuose Ukrainos rytuose, atitraukti savo karius bei ginkluotę ir paleisti visus įkaitus, sakė J.Kerry, pažymėjęs, jog pasakė S.Lavrovui, kad pasaulis nepripažins jokių referendumų dėl nepriklausomybės.

J.Kerry kalbos tonas per spaudos konferenciją priminė B.Obamos pirmosios kadencijos administracijos poziciją Rusijos atžvilgiu, kai JAV prezidentas siekė „perkrauti“ Vašingtono ir Maskvos santykius, kurie smarkiai pašlijo dėl 2008 metų karo Gruzijoje ir kitų konfrontacijų.

Geros valios atmosfera davė rezultatų: buvo pasirašyta branduolinės ginkluotės mažinimo sutartis ir pasiekta kitų svarbių diplomatinių laimėjimų, tačiau 2012-aisiais į prezidento postą sugrįžus Vladimirui Putinui, dvišaliuose santykiuose vėl įsivyravo šaltukas, o Ukrainos krizė sukėlė rimčiausią konfrontaciją tarp JAV ir Rusijos nuo Šaltojo karo pabaigos.

Antradienio derybose didžiausias dėmesys buvo skirtas ne Ukrainai, o kitiems klausimams, pabrėžė J.Kerry, visų pirma turėdamas galvoje tarptautinę kampaniją prieš „Islamo valstybę“.

Pasak valstybės sekretoriaus, abi šalys laikosi bendro požiūrio, kad IS „visiškai nėra vietos XXI amžiuje“.

„Nė viena civilizuota šalis neturėtų vengti atsakomybės prisijungti prieš šių pastangų“, - sakė J.Kerry ir pridūrė, jog S.Lavrovas užsiminė, kad Rusija pasirengusi padėti ginklais ir įranga Irako armijai.