- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį paskelbė, kad šalis nusiųs 1 000 papildomų karių į Lenkiją, bei perspėjo Vokietiją, kad daro save Maskvos „įkaite“, nes pernelyg kliaujasi rusiškais energetikos ištekliais.
Daugiau detalių apie Jungtinių Valstijų planus plėsti savo karinį kontingentą nėra, tačiau apie nuolatinę JAV bazę, kurios Lenkija jau seniai tikėjosi, nekalbama.
Su NATO pajėgomis Lenkijoje šiuo metu tarnauja apie 5 tūkst. JAV karių rotaciniu principu. Bendroje spaudos konferencijoje su Vašingtone viešinčiu Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) D. Trumpas pareiškė, kad ketinama į šalį išsiųsti 1 000 papildomų karių.
D. Trumpas nurodė, kad tie kariai į Lenkiją bus perkelti iš Vokietijos. Be to, jis pridūrė, kad Lenkija stato kompleksą kariams apgyvendinti.
Šis skaičius yra perpus mažesnis nei D. Trumpas paskelbė maždaug trimis valandomis anksčiau Ovaliajame kabinete priėmęs A. Dudą.
„Jie kalba apie 2 000 karių“, – tada sakė JAV prezidentas.
Jis taip pat sumenkino JAV sąjungininkės Lenkijos viltis sulaukti nuolatinės Jungtinių Valstijų karinės bazės; toks žingsnis supykdytų Kremlių ir beveik neabejotinai išprovokuotų jo atsaką.
„Nekalbu apie nuolatinę ar nenuolatinę (bazę)", – pabrėžė D. Trumpas.
A. Duda, per spaudos konferenciją paklaustas, kiek JAV karių norėtų matyti savo šalyje, buvo diplomatiškas: „Tai visada priklauso tik nuo Jungtinių Valstijų.“
Tuo metu D. Trumpas pareiškė: „Jis norėtų 250 tūkst. karių.“
Prezidentas nurodė, kad Lenkija taip pat pirks iš JAV daugiau kaip 30 modernių naikintuvų F-35. Per itin neįprastą karinių lėktuvų pasirodymą trečiadienį vienas iš šių orlaivių praskrido virš Baltųjų rūmų, o patenkintas Lenkijos lyderis pamojavo.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasveikino JAV pareiškimą dėl savo planų plėsti karinį kontingentą Lenkijoje ir parašė socialiniame tinkle „Twitter“, kad tai rodo „stiprų JAV įsipareigojimą Europos saugumui bei transatlantinių ryšių tvirtumui“.
Vokietijos ir Rusijos energetikos pavojai
Kalbėdamas apie tarp Europos ir Rusijos tvyrančią įtampą, D. Trumpas kritikavo Vokietiją dėl to, ką pavadino pernelyg dideliu kliovimusi rusiškais energetikos ištekliais.
„Tai tikrai daro Vokietiją Rusijos įkaite“, – sakė jis, užsimindamas, kad svarsto galimybę paskelbti sankcijų, kuriomis būtų užblokuotas naujas didelis Rusijos vykdomas eksporto dujotiekio plėtros projektas „Nord Stream 2“.
Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą. Tai leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.
Projektą kritikavo kai kurios Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lenkija.
„Tiesiog labai griežtai pasakysiu, kad manau, jog Vokietija daro milžinišką klaidą taip smarkiai pasikliaudama tuo vamzdynu“, – pareiškė D. Trumpas.
Kritika Vokietijai iš D. Trumpo lūpų nėra naujas dalykas; JAV prezidentas ne kartą buvo surėmęs ietis su Vokietijos kanclere Angela Merkel, taip pat ir dėl jo reikalavimo, kad Berlynas skirtų daugiau lėšų gynybai.
„Giname Vokietiją nuo Rusijos, o Rusija gauna milijardų milijardus dolerių iš Vokietijos“, – pareiškė D. Trumpas Ovaliajame kabinete.
„Nemalonus Rusijos veidas“
Anksčiau Sovietų Sąjungos dominuotoje Rytų Europoje įsikūrusi NATO narė Lenkija jau seniai norėjo didesnio JAV karinio kontingento.
Išgąsdintas agresyvių Rusijos žingsnių pastarąjį dešimtmetį, kai buvo užgrobtos tam tikros Gruzijos ir Ukrainos teritorijos, A. Duda stengėsi sužavėti JAV prezidentą; buvo netgi pasiūlyta idėja, kad Lenkija pastatys „Trumpo fortą“ – bazę, kurioje tilptų tūkstančiai amerikiečių karių.
Baltuosiuose rūmuose viešėjęs A. Duda pasakė karštą kalbą apibendrindamas, jo žodžiais, Lenkijos pasipriešinimo Rusijos imperiniam dominavimui istoriją.
„Rusija visuomet siekė užgrobti mūsų teritoriją, – kalbėjo Lenkijos lyderis. – Norėtume, kad Rusija būtų mūsų draugė, bet, deja, Rusija rodo savo negerą, nemalonų veidą. Nenorime būti to dalimi.“
Vis dėlto pikta Maskvos reakcija privertė JAV kiek atsargiau planuoti savo karinį buvimą Lenkijoje.
Nuolatinė bazė Lenkijoje dar vienu žingsniu priartintų amerikiečių karinę jėgą prie Rusijos sienų.
Kremlius tuomet gali nuspręsti išplėsti savo karinius išteklius Kaliningrade, įsikūrusiame Lenkijos pašonėje, ir, galbūt, Baltarusijoje, artimoje Rusijos sąjungininkėje, kuri iki šiol nesutiko priimti pilno pajėgumo rusų karinės bazės.
Šio amžiaus pradžioje buvo intensyviai diskutuojama dėl JAV priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo Lenkijoje, taip siekiant apsisaugoti nuo Irano atakų prieš Europą, tačiau Rusija tai laikė tiesiogine grėsme.
Kremliui pagrasinus atsakyti naujomis branduolinėmis raketomis, tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) to projekto atsisakė.
Tačiau pernai kovą Lenkija pasirašė 4,75 mlrd. dolerių (4,2 mlrd. eurų) vertės sutartį dėl oro erdvės gynybos raketų „Patriot“ įsigijimo iš JAV. Šis sandoris laikomas dideliu žingsniu į priekį modernizuojant Lenkijos pajėgas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...
-
D. Trumpas Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu2
Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. ...
-
Pirmininkas: JAV Atstovų rūmai šeštadienį balsuos dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Izraeliui
Trečiadienį Atstovų rūmų respublikonų lyderis pareiškė, kad šeštadienį bus balsuojama dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai atidėliotą JAV karinę pagalbą Ukrainai ir Izraeliui. ...