JAV pasiuntinys Gabrielis Escobaras (Gabrielis Eskobaras) lankosi Prištinoje prieš šeštadienį Ochride Šiaurės Makedonijoje įvyksiantį Serbijos prezidento Aleksandaro Vučičiaus ir Kosovo premjero Albino Kurti (Albino Kurčio) susitikimą.

„Galvojame, kad šis Europos pasiūlymas... suteikia nuostabią galimybę sukurti taikius, tvarius ir produktyvius abiejų šalių – dviejų svarbių regiono valstybių – santykius“, – sakė G. Escobaras po derybų su Kosovo prezidente Vjosa Osmani (Viosa Osmani).

Praėjusį mėnesį Briuselyje A. Vučičius ir A. Kurti nepaprieštaravo ES planui, kaip užbaigti mėnesius trunkančią politinę krizę ir gerinti ryšius. Viršūnių susitikime bus sprendžiamas kebliausias klausimas, kuriuo abi šalys iš principo nesutaria – Kosovo valstybingumo pripažinimas.

Ketvirtadienį A. Vučičius sakė, kad per susitikimą „nieko nepasirašys“. ES plane abi šalys raginamos palaikyti gerus kaimyniškus santykius, pripažinti viena kitos oficialius dokumentus ir nacionalinius simbolius. Pagal planą Belgradas leistų Prištinai siekti narystės ES ir Jungtinėse Tautose.

A. Kurti tai vadino tvirtu žingsniu į priekį siekiant galutinio susitarimo dėl abipusio pripažinimo, tikėtino vėliau šiais metais. Tokio susitarimo sudarymas įgavo papildomos reikšmės kilus susirūpinimui, kad Rusija gali bandyti kurstyti nestabilumą šiame regione, kur istoriškai turi didelę įtaką.

Kosovo nepriklausomybę pripažįsta daug Vakarų šalių, bet nepripažįsta Serbija, remiama Rusijos ir Kinijos.

Kosovas, kur gyventojų daugumą sudaro etniniai albanai, nuo Serbijos atsiskyrė 2008-aisiais – praėjus devyneriems metams po 1998–1999 metų karo. Per karą, kuris kilo albanų separatistams sukilus prieš Serbijos valdymą, o Belgradui atsakius brutaliomis represijomis, žuvo apie 13 tūkst. žmonių, daugiausia albanų.

1999-aisiais įsikišus NATO Serbija buvo priversta pasitraukti iš Kosovo ir karas baigėsi, bet įtampa dėl Kosovo statuso išlieka tarp nestabilumo Balkanuose veiksnių.