JAV ir Izraelio "šeimyninis barnis" nesibaigs skyrybomis, pripažįsta ekspertai. To negali leisti įtakinga žydų organizacija, laikoma JAV politikos pilkuoju kardinolu.

Darbas politikos užkulisiuose

Į šios organizacijos kasmečius suvažiavimus atvyksta šimtai JAV Kongreso narių ir aukščiausi valstybės administracijos pareigūnai. Į šią savaitę Vašingtone vykusio suvažiavimo svečius kreipėsi valstybės sekretorė Hillary Clinton, buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.

Amerikos ir Izraelio visuomeninių reikalų komitetas (AIPAC) yra labai galinga organizacija, kuri stengiasi daryti įtaką JAV politikai.

Komiteto suvažiavimas baigėsi trečiadienį, bet delegatai toliau tęsia nuoseklų darbą Kapitolijaus kabinetuose ir stengiasi įtikinti įstatymų leidėjus priimti Izraeliui palankius sprendimus.

AIPAC atstovas Steve'as Aserkoffas žurnalui "Time" sakė, kad jis ir 4 tūkst. jo bendraminčių šiemet planuoja surengti 500 susitikimų su Kongreso nariais ir jų padėjėjais. Lobistai siekia, kad JAV padidintų spaudimą Iranui įvesdamos griežtesnes sankcijas, aiškiai patvirtintų JAV ir Izraelio amžiną partnerystę ir nekeltų nesutarimų į viešumą, vėl šiemet skirtų Tel Avivui 3 mlrd. dolerių paramos, kaip daro kasmet. Pastarasis tikslas ekonominio sunkmečio sąlygomis atrodo sunkiai įgyvendinamas.

Izraelis artimiausiu metu ketina senus naikintuvus F-16 pakeisti modernesniais F-35. Pirkiniai labai brangūs, ir Tel Avivas nori dalį išlaidų užkrauti ant JAV mokesčių mokėtojų pečių.

Kenkia JAV interesams?

AIPAC įtaka taip smarkiai juntama politikos kuluaruose, kad kai kurie ekspertai jau ėmė abejoti, kas yra šeimininkas Jungtinėse Valstijose. Pasak jų, Izraelio lobistai, darydami įtaką JAV užsienio politikai, kenkia šios šalies interesams.

Tikrą audrą sukėlė prieš keletą metų pasirodęs straipsnis "Izraelio lobistai", kurį parašė du garsūs akademikai Stephenas Waltas iš Harvardo ir Johnas Mearsheimeris iš Čikagos universiteto. Autoriai teigia, kad jokiai kitai lobistų grupei nėra pavykę nukreipti JAV politikos tokia kryptimi, kuri visiškai neatitinka šalies nacionalinių interesų.

"Nepajudinamos paramos Izraeliui ir su ja susijusių pastangų skleisti demokratiją kombinacija pakurstė arabų bei islamiškąją viešąją nuomonę ir sukėlė pavojų ne tik Amerikos, bet ir beveik viso likusio pasaulio saugumui", – rašė akademikai.

Finansinė ir diplomatinė parama

Po 1973 m. Spalio karo Vašingtonas skyrė Tel Avivui tokią paramą, kokios nesulaukė jokia kita valstybė. Penktadalis Jungtinių Valstijų užsienio šalims skiriamų pinigų atitenka Izraeliui – maždaug po 500 dolerių kiekvienam žydų valstybės gyventojui. Vašingtonas teikia Tel Avivui žvalgybinę informaciją, neprieinamą net NATO narėms.

Ne ką mažiau svarbi ir diplomatinė parama. Nuo 1982 m. Jungtinės Valstijos Jungtinių Tautų Saugumo taryboje vetavo 32 Izraeliui nepalankias rezoliucijas ir užmerkė akis į tai, kad žydų valstybė įsigijo branduolinį ginklą.

Nuo 2000 m., kai baigiantis Billo Clintono kadencijai žlugo Izraelio ir palestiniečių derybos, taikos procese iš esmės nebuvo imtasi jokių rimtesnių žingsnių.

"Sustabdykite AIPAC!"

65 mln. dolerių biudžetą turintis AIPAC ne tik "apdoroja" politikus, bet ir formuoja viešąją nuomonę per įtakingas žiniasklaidos priemones. Komitetas atkakliai saugo amerikiečių visuomenėje įsitvirtinusį postulatą, kad JAV ir Izraelis turi vienodus tikslus ir vienodus priešus.

Tačiau su tuo nesutinka organizacija "Sustabdykite AIPAC!", įsteigta San Fransiske. Jos tinklalapyje pavaizduota verkianti irakietė mergaitė ir aukšta betoninė siena, skirianti Izraelio ir palestiniečių teritorijas.

"AIPAC suvaidino pagrindinį vaidmenį formuojant paramą karui prieš Iraką. Jis turi dar didesnį vaidmenį palaikant ataką prieš Irano tautą", – rašoma organizacijos tinklalapyje.

Šnipinėjimo skandalas

Dar didesnį pasipiktinimą kursto įtarimai, kad AIPAC skverbiasi į Jungtinių Valstijų politiką šnipinėdamas ir pamindamas įstatymus.

2005 m. kilo didžiulis skandalas dėl to, kad aukšti komiteto nariai iš Gynybos departamento gavo slaptos informacijos ir perdavė ją Izraeliui. Tel Avivo rankose tuomet atsidūrė ypač slapta JAV prezidento direktyva dėl Irano.

Dokumentą nutekinęs Gynybos departamento pareigūnas Lawrence'as Franklinas buvo nuteistas kalėti 13 metų, bet vėliau jo bausmė buvo sušvelninta. Informaciją Izraeliui perdavę AIPAC politikos direktorius Stevenas Rosenas ir vyriausiasis analitikas Irano klausimais Keithas Weissmanas buvo atleisti iš komiteto, bet liko laisvėje.

Pamokė kaip mokyklinuką

Jungtinėms Valstijoms vadovaujant respublikonui George'ui W.Bushui net tokie skandalai negalėjo aptemdyti tvirtų Vašingtono ir Tel Avivo santykių.

AIPAC dėjo milžiniškas pastangas, kad nauju Baltųjų rūmų šeimininku taptų kitas respublikonas Johnas McCainas. Tačiau istoriniuose JAV prezidento rinkimuose 2008 m. pabaigoje pergalę iškovojo demokratas Barackas Obama. Amžinai Jungtinių Valstijų ir Izraelio draugystei atėjo išbandymų metas.

Kai B.Netanyahu prieš kelias savaites netikėtai paskelbė planus pastatyti daugiau namų žydų naujakuriams Rytų Jeruzalėje, JAV valstybės sekretorė H.Clinton griežtu tonu ėmė jam priekaištauti. Šią savaitę įvyko nemalonus Izraelio premjero vizitas į Baltuosius rūmus. Pasak užsienio žiniasklaidos, B.Obama lyg mokyklinukui skaitė jam moralą, paskui netikėtai pakilo nuo kėdės ir išėjo pietauti su šeima, prieš tai liepęs premjerui pamąstyti apie savo veiksmus.

Amerikiečių nuomonė keičiasi

Incidentas Baltuosiuose rūmuose pademonstravo, kad B.Obama nėra toks atsidavęs Izraelio sąjungininkas, koks buvo jo pirmtakas G.W.Bushas. Nauja JAV administracija nori užmegzti dialogą su arabų pasauliu. Būtent su tokiu tikslu B.Obama vasarą lankysis Azijos šalyse, įskaitant gimtąją Indoneziją.

Amerikiečių visuomenės nuomonė pastaraisiais metais irgi ėmė keistis. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad Izraelį palankiai vertina 80 proc. respublikonų, bet tik 52 proc. demokratų. Vos prieš kelerius metus skirtumas tarp dviejų stovyklų buvo labai nedidelis.

Įtakingo laikraščio "The Washington Post" apžvalgininkas Richardas Cohenas šiuo metu rašo knygą apie tai, kad Izraelio valstybės įkūrimas, nors grindžiamas kilnių tikslų, iš esmės buvo klaida.

Atsirado antra stovykla

Atrodo, kad į dvi stovyklas skyla ir Izraelio gynėjų gretos. 2008 m. vasarą Jungtinėse Valstijose buvo įkurta dar viena žydų lobistų organizacija "J Street". Ji yra nuosaikesnė negu AIPAC, ir pastarajame Vašingtono ginče su Tel Avivu palaikė amerikiečių poziciją.

Palyginti neseniai įkurta "J Street" biudžete turi jau pusę milijono dolerių ir spėjo surinkti 20 tūkst. Amerikos žydų parašų už tai, kad Baltieji rūmai padidintų spaudimą Tel Avivui.

Taigi "šeimyninis barnis", kaip ekspertai vadina Jungtinių Valstijų ir Izraelio ginčą, bręsta ir tarp pačių žydų.