6 400 iš jų bus siunčiami namo, o 5 600 – perkelti į kitas šalis. Šis procesas, Jungtinėms Valstijoms atsieisiantis kelis milijonus dolerių, turėtų prasidėti artimiausiomis savaitėmis. 

Pasak gynybos sekretoriaus Marko Esperio, JAV pajėgų vadovybės sprendimas išvesti iš Vokietijos apie 12 tūkst. karių, be kita ko, leis geriau atgrasyti Rusiją.   

„Šie pakeitimai padės mums įvykdyti pagrindinius uždavinius – optimizuoti JAV ir NATO galimybes atgrasyti Rusiją, sustiprinti NATO, (...) įgyti daugiau strateginio lankstumo“, – sakė Pentagono vadovas per spaudos konferenciją Vašingtone.  

Jis pažymėjo, kad amerikiečių kontingento Europoje perkėlimas yra „reikšmingas strateginis ir teigiamas pokytis“.  

Anot M. Esperio, pagrindinis tikslas yra sustiprinti NATO pietinį flangą prie Juodosios jūros.

Jungtinės Valstijos svarsto galimybę siųsti papildomų karių į Baltijos šalis, siekiant atgrasyti Rusiją, sakė M. Esperis.

„Kalbėjomės apie papildomų pajėgų siuntimą į Lenkiją, ir manau, kad yra galimybių dislokuoti pajėgų Baltijos šalyse“, – spaudos konferencijoje sakė M. Esperis.

Daugiau detalių apie galimą karių siuntimą į Lietuvą jis nepateikė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kaltinantis Vokietiją finansiškai pelnantis iš Amerikos karinio buvimo, birželio 15 dieną paskelbė apie savo ketinimą sumažinti šalyje dislokuotų karių skaičių.

Prezidentas birželio pabaigoje patvirtino planus išvesti 9 500 amerikiečių karių iš Vokietijos.

Vašingtonas skelbė planuojantis grąžinti namo dalį karių, o kitus dislokuoti buvusiose Rytų bloko valstybėse. Anot Pentagono pareigūnų, tokiu būdu būtų pasiųsta žinia Maskvai, pademonstravusiai savo karines ambicijas, kai 2014 metais aneksavo Krymą.

Kai kurie kariai bus dislokuoti nuolat, bet dauguma – rotuojama. Pentagonas mano, kad tokia sistema yra lankstesnė, mažiau nuspėjama, todėl gali lengviau destabilizuoti Rusijos užmojus.