Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pareikalavo, kad Rusija nedelsiant nutrauktų aviacijos antskrydžius Sirijoje, kai nutrūkusios taikos derybos išryškino gilius nesutarimus tarp pasaulio galių, siekiančių užbaigti penkerius metus trunkantį Sirijos konfliktą.

Kaip pranešė padėtį šalyje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“, beveik 40 tūkst. žmonių buvo priversti bėgti šią savaitę nuo prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimo pajėgų atakų prie antrojo pagal dydį Sirijos miesto Alepo.

B.Assado pajėgos taip pat įsivežė į dvi sukilėlių apsiaustyje buvusias šiitų gyvenvietes, sukeldamos, kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra SANA, „masinius džiūgavimus“ Nubolo ir Zachros gatvėse.

Londone Sirijos krizės svarstyti susirinko tarptautiniai donorai, praėjus vos kelioms valandoms nuo trečiadienį priimto sprendimo Ženevoje stabdyti taikos derybas iki vasario 25 dienos. JT specialusis pasiuntinys Staffanas de Mistura (Stafanas de Mistura) pareiškė, kad reikia dar „daugiau padirbėti“.

Šios derybos buvo laikomos didžiausia iki šiol iniciatyva sustabdyti Sirijos konfliktą, kuris nuo 2011 metų kovo nusinešė daugiau nei 260 tūkst. gyvybių ir privertė pusę šalies gyventojų palikti savo namus.

Sirijos opozicija įtūžo dėl Maskvos ryžto tęsti bombardavimų kampaniją per taikos derybas ir apkaltino Rusiją, kad ši atakuoja civilius.

Vašingtonas ir Paryžius pasmerkė Rusiją, bombardavusią objektus prie antrojo pagal dydį Sirijos miesto Alepo.

Rusija aviacijos smūgiais remia B.Assado režimo pajėgas nuo rugsėjo ir tvirtina ten kovojanti su tokiomis „teroristinėmis organizacijomis“ kaip „Islamo valstybė“.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) telefonu kalbėdamasis su savo Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu perspėjo Maskvą nutraukti Sirijos opozicijos pajėgų bombardavimą.

„Mes kalbėjomės ir susitarėme, kad mums reikia aptarti kaip įgyvendinti paliaubas“, – sakė jis ir pridūrė, kad kitas pokalbis su S.Lavrovu numatytas vėliau ketvirtadienį arba penktadienį.

Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat paskelbė pranešimą apie Rusijos ir JAV diplomatijos vadovų pokalbį.

„Išreiškę bendrą apgailestavimą dėl to, kad pastarosiomis dienomis Ženevoje prasidėjusiame JT vadovaujamame dialoge tarp Sirijos (konflikto šalių) buvo paskelbta laikina pauzė, S.Lavrovas ir J.Kerry sutarė imtis visų būtinų priemonių, kad tokia pauzė būtų kiek įmanoma trumpesnė“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) apkaltino Damaską ir jo sąjungininkę Maskvą puolamaisiais veiksmais „torpedavus taikos pastangas“.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) pareiškė, kad pertrauka derybose rodo „kokie gilūs ir kokie sudėtingti yra tie nesutarimai“.

„VALGO ŽOLĘ, KAD IŠGYVENTŲ“

Derybos buvo sustabdytos likus kelioms valandoms iki ketvirtadienį Londone prasidėjusio valstybių donorių susitikimo, kuriame siekdama surinkti 9 mlrd. JAV dolerių, kurie turėtų būti skirti padėti Sirijai, taip pat pagelbėti jos kaimynėms pasirūpinti milijonais pabėgėlių, prisiglaudusių jų teritorijose.

Vienas susitikimo šeimininkų britų premjeras Davidas Cameronas (Davidas Kameronas) pasisakė už pereinamąjį politinį laikotarpį be B.Assado.

Didžioji Britanija pažadėjo 2016–2020 metų laikotarpiu skirti 1,2 mlrd. svarų (1,6 mlrd. eurų arba 1,74 mlrd. dolerių) pagalbą, prisidėdama prie pastangų spręsti, anot premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono), „didžiausią pasaulyje humanitarinę krizę“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, sulaukianti vis daugiau kritikos dėl atvirų durų pabėgėliams politikos, pažadėjo 2,3 mlrd. eurų.

J.Kerry paskelbė Vašingtono įsipareigojimą skirti 890 mln. JAV dolerių.

„Jeigu žmonėms tenka valgyti žolę ir lapus, medžioti laukinius gyvūnus, kad išgyventų, – štai kas turėtų pažadinti visų civilizuotų žmonių sąžinę“, – sakė jis.

Maždaug 4,6 mln. Sirijos žmonių teko ieškotis prieglobsčio kaimyninėse šalyse, tarp jų Jordanijoje, Libane ir Turkijoje, dar šimtai tūkstančių jų išvyko į Europą.