Nors Šendžene įsikūrusios bendrovės pardavimai 2019 m. augo 18 proc., palyginti su 2018 m., ir pasiekė 121 mlrd. dolerių, jie nepasiekė anksčiau užsibrėžto 125 mlrd. dolerių tikslo.

„Šie rodikliai yra žemesni nei mūsų pirminės prognozės, tačiau verslas išlieka stabilus ir mes tvirtai laikomės priešininkų akivaizdoje“, – tikino „Huawei“ valdybos pirmininkas Ericas Xu.

E. Xu teigimu, Vašingtonas pradėjo „ilgalaikę strateginę kampaniją“ prieš „Huawei“ ir iš esmės sukūrė „iššūkių kupiną aplinką, kurioje „Huawei“ ne tik išgyvens, bet ir gyvuos“.

„Nepaisant JAV valdžios veiksmų prieš mus, mums pavyko išgyventi ir toliau kurti vertę mūsų klientams“, – pristatydamas „Huawei“ 2019 m. rezultatus teigė E. Xu.

„Isterija“

JAV vyriausybė ne kartą perspėjo šalis nesinaudoti „Huawei“ telekomunikacijų įranga, nes ji esą leidžia Kinijos žvalgybos tarnyboms vykdyti šnipinėjimo operacijas.

Gegužę JAV prezidentas Donaldas Trumpas įtraukė „Huawei“ į „juodąjį sąrašą“. Tai galėjo iš esmės užkirsti kelią „Huawei“ veikti Jungtinėse Valstijose ir uždrausti JAV įmonėms bendradarbiauti su „Huawei“, tačiau sankcijų įsigaliojimas buvo atidėtas dukart.

Pekinas savo ruožtu JAV bandymus izoliuoti „Huawei“ ir kitas Kinijos technologijų bendroves vadina „Vakarų isterija“.

Vokietijoje „Huawei“ įtraukimas į šalies naujos kartos 5G mobiliojo ryšio diegimą sukėlė aršias diskusijas dėl to, ar gali tokios bendrovės, susijusios su autoritarinių valstybių valdžios organais, diegti svarbias technologijas Vokietijoje.