Jei Kongresas patvirtins paketą, JAV kelių, tiltų ir vandens kelių atnaujinimui bus skirtas istorinio masto federalinis finansavimas, visiems amerikiečiams užtikrintas plačiajuostis interneto ryšys ir išplėtotos švarios energijos programos.  

Senatas 67 balsais prieš 32 nubalsavo, kad būtų oficialiai pradėtas šios teisės akto projekto svarstymas. Per balsavimą prie visų 50 demokratų prisijungė 17 respublikonų. 

Šis planas yra svarbi plačios prezidento vidaus darbotvarkės dalis. Jame numatyta maždaug 550 mlrd. JAV dolerių naujų išlaidų. J. Bidenas ir jo demokratai siekė, kad vos nežlugusios audringos derybos dėl šio plano būtų užbaigtos iki Kongreso atostogų rugpjūtį.    

Teisės akto tekstas dar neparengtas, tačiau kadangi įstatymo projektas tėra griaučiai, Senatas gali pritarti jo svarstymui prieš pateikiant balsavimui galutinį projektą. 

Toks scenarijus paskatino respublikonus praėjusią savaitę nesutikti pradėti debatus. Kai kurie respublikonai vis dar įspėja, kad dėl to planas gali žlugti.

„Daryti svarbius dalykus“

„Kol šis įstatymo projektas iki galo neparengtas ir mes neturime galimybės jo peržiūrėti, įskaitant visas detales, kainas, išlaidas... Aš jo nepalaikysiu“, – Kongreso aukštųjų rūmų salėje sakė respublikonų senatorius iš Teksaso Johnas Cornynas (Džonas Korninas).  

„Manau, dauguma mano kolegų respublikonų galvoja taip pat“, – pridūrė jis.

Baltieji rūmai išplatintame pareiškime nurodė, kad šis planas leis sukurti milijonus gerų darbo vietų ir pavers JAV ekonomiką stipresne, tvaresne, atsparesne ir teisingesne.

J. Bidenas šį planą pavadino „reikšmingiausia ilgalaike investicija į mūsų infrastruktūrą ir konkurencingumą per beveik šimtmetį“.

„Šis susitarimas siunčia žinią pasauliui, kad mūsų demokratija gali funkcionuoti, būti produktyvi ir daryti svarbius dalykus“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad planas gali „transformuoti Ameriką ir vesti mus į ateitį“.

Plane numatytos didžiausios per šalies istoriją federalinės investicijos į viešojo transporto ir geriamojo vandens bei nuotekų infrastruktūrą, didžiausias finansavimas geležinkeliams nuo nacionalinės geležinkelių bendrovės „Amtrak“ įkūrimo, taip pat didžiausios investicijos į tiltus nuo šalies greitkelių sistemos sukūrimo.   

Planas taip pat turėtų padėti spręsti klimato krizę investuojant į švarios energijos projektus, tokius kaip mokyklų ir tarpmiestinių autobusų elektrifikacija, ir sukuriant instituciją, kuri prižiūrės švarios elektros energijos tinklų sukūrimą.

Dvipartinei grupei, vedančiai derybas dėl projekto, pavyko pašalinti svarbią kliūtį, sutarus, iš kur bus paimta lėšų planui finansuoti. 

Baltieji rūmai sakė, kad pinigai bus gauti perskirsčius neišleistas COVID-19 pagalbos lėšas, taip pat padidinus įmonių mokesčius ir sugriežtinus kriptovaliutomis atliekamiems sandoriams taikomą mokestinę kontrolę.

„JAV pralaimėjimas“

Projektui žalią šviesą dar turės uždegti Atstovų Rūmai, kur jis gali sulaukti progresyviųjų demokratų pasipriešinimo. 

Kai kurie jų įspėjo, kad nepritars šiam planui, jei Senatas nepriims J. Bideno ambicingo 3,5 trln. JAV dolerių biudžeto paketo, kuriame, be kita ko, numatytos didžiausios per daugelį dešimtmečių išlaidos sveikatos apsaugai, švietimui, socialinei gerovei ir kovai su klimato kaita. 

Tas paketas, kurį demokratai planuoja priimti be respublikonų palaikymo, pasitelkus biudžeto derinimo procesą, stumiasi pirmyn. Labai tikėtina, kad Senatas balsavimą dėl jo surengs dar iki atostogų, sakė Kongreso aukštųjų rūmų daugumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras). 

„Galbūt teks vakaroti, galbūt dirbti savaitgaliais. Tačiau darbą atliksime“, – sakė jis.

Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) griežtai pasisako prieš įstatymo projektą. Išplatintame pareiškime jis nurodė, kad tas susitarimas yra „pralaimėjimas Jungtinėms Valstijoms, siaubingas susitarimas, dėl kurio respublikonai atrodo silpni ir kvaili“. 

Apie susitarimą buvo paskelbta J. Bidenui nuvykus į sunkvežimių gamyklą Pensilvanijoje, kur jis paragino Kongresą palaikyti griežtesnę amerikietiškų produktų pirkimą skatinančią politiką, kuri leistų padidinti šalyje pagamintos produkcijos dalį vyriausybės agentūrų organizuojamuose pirkimuose iki 600 mlrd. JAV dolerių.

J. Bidenas sakė, kad jo administracija siūlo peržiūrėti 1933 metais Kongreso priimtą įstatymą „Pirk prekę amerikietišką“ (Buy American Act), kad būtų pašalintos spragos ir padidintas spaudimas vyriausybei prekes tiekiančioms įmonėms į savo tiekimo grandines įtraukti daugiau šalyje pagamintos produkcijos.      

„Galiu apibendrinti šiais žodžiais: pirk prekę amerikietišką“, – sakė J. Bidenas, lankydamasis įmonės „Mack Truck“ gamykloje „Lehigh Valley Operations“.