Susitikimas vyksta Jungtinėms Valstijoms išbalansavus tarptautinę tvarką agresyviais muitais pagrindiniams sąjungininkams.
JAV taip pat tęsia nepopuliarų karą Artimuosiuose Rytuose su Iranu, dėl kurio vartotojams išlieka aukštos degalų kainos. Pirmadienį Ašvilyje pradėdamas Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų susitikimą, S. Bessentas teigė siekiantis sutelkti dėmesį į pasaulio ekonomikos augimo skatinimą ir didėjančios skolos suvaldymą.
Visgi renginys vyksta atsinaujinus karo veiksmams tarp JAV ir Irano bei išaugus prekybinei trinčiai su Kanada, kurią lėmė derybų žlugimas ir dėl to padidinti muitai.
S. Bessentas sekmadienį duotame interviu naujienų agentūrai AP sakė planuojantis didinti spaudimą Iranui sankcionuojant dar vieną banką.
Anksčiau šį mėnesį administracija ėmėsi veiksmų riboti Egipto banko operacijas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE). Jis pareiškė, kad administracija pasirengusi prireikus imtis „finansinės prievartos“.
Pirmadienį žurnalistų paklaustas, kiek laiko prireiks Irano ekonomikos žlugimui, S. Bessentas atsakė: „Manau, kad tai gali įvykti per savaites ar mėnesius – ir ekonomika nebūtinai turi žlugti, mums tiesiog reikia, kad režimas atsitokėtų.“
S. Bessentas teigė, kad Europos Sąjunga (ES) jo sankcijų pastangas rėmė visapusiškai. Sekmadienį ES paskelbtame pranešime nurodė palankiai vertinanti papildomą ekonominį spaudimą Iranui ir bendradarbiausianti su JAV bei kitais partneriais, kad tęstų spaudimą šaliai.
Prancūzijos finansų ministras Roland'as Lescure'as žurnalistams sakė besitikintis, kad G20 paskelbs bendrą pareiškimą dėl sutarto ekonomikos augimo kelio visame pasaulyje. Anot jo, pasaulio ekonomika yra „šiek tiek panaši į orus Ašvilyje – nenuspėjama ir miglota“.
Susitikime dalyvauja ir Rusijos finansų ministras
Rusijos finansų ministerija pranešė, kad finansų ministras Antonas Siluanovas pirmadienį susitikimo kuluaruose susitiko su S. Bessentu.
Paklaustas, kodėl Rusijos pareigūnas buvo pakviestas į susitikimą nepaisant prieš daugiau nei ketverius metus pradėtos invazijos į Ukrainą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsakė: „Mums patinka su visais sutarti.“
S. Bessentas perdavė A. Siluanovui, kad JAV nesuteiks Rusijai ekonominės pagalbos, kol ši neužbaigs karo, sakė su susitikimu susipažinęs ir anonimiškai kalbėjęs šaltinis.
Šaltinio teigimu, A. Siluanovas bandė aptarti jam rūpimus klausimus, tačiau S. Bessentas griežtai jį pertraukė nurodydamas, kad jokie veiksmai neįmanomi tol, kol karas nebus baigtas.
Gali būti sunku sutelkti sąjungininkus
Danielis Friedas, buvęs valstybės sekretoriaus padėjėjas Europos reikalams George'o W. Busho administracijoje, teigė, kad šiomis aplinkybėmis JAV gali būti „sunku sutelkti savo įprastus draugus ir sąjungininkus“.
Pasak jo, jei S. Bessentas ir kiti administracijos pareigūnai nori tarptautinės paramos, jiems reikės „atidžiau konsultuotis su sąjungininkais ir partneriais, nei JAV tai darė pastaraisiais mėnesiais“.
S. Bessentas nori, kad kitos šalys padėtų JAV izoliuoti Iraną ir priverstų jį kapituliuoti kare, kuris neseniai peržengė šešių mėnesių ribą. Nors JAV sekmadienį vėl sudavė smūgį Iranui, administracija anksčiau išreiškė savo ketinimą siekti tikslų ne kariniais veiksmais, o ekonominiu spaudimu.
Kol kas D. Trumpas neįgyvendino ekonominių grasinimų Iranui, o daugiausia pasikliovė perspėjimais Irano prekybos partneriams. Ypatingas iššūkis yra Kinija, kuri yra didžiausia Irano naftos pirkėja.
S. Bessentas teigė, kad „visos galimybės yra ant stalo“, kalbant apie sankcijas Pekinui už tęsiamus pirkimus.
Sankcijos Kinijai už Irano naftos pirkimą turėtų pasekmių
Nicholas Mulderis, Kornelio universiteto istorikas, besispecializuojantis sankcijų srityje, sakė: „Galime pamatyti laipsnišką mažesnių sąrašų plėtimą, tačiau didelės institucijos, tarkime, stambaus Kinijos banko, įtraukimas sukeltų rimtų neramumų ir paskatintų atsakomuosius veiksmus.“
Tačiau S. Bessentas atmetė mintį, kad administracija nenori konfrontuoti su Kinija, pavadindamas tai „visiškai klaidingu naratyvu“. Jis pabrėžė, kad Kinija ir JAV sutaria dėl būtinybės vėl atverti Hormuzo sąsiaurį ir neleisti Iranui sukurti branduolinio ginklo.
N. Mulderis taip pat įspėjo, kad bet koks pasaulio naftos srautų sutrikdymas dėl antrinių sankcijų padidintų infliaciją ir priverstų Federalinę rezervų sistemą kelti palūkanų normas.
„Atsižvelgiant į tai, kad Bessento vadovaujamam iždui jau tenka malšinti augantį nerimą obligacijų rinkose, bus labai sunku patikimai atlikti tą patį sankcijų vykdymo erdvėje“, – sakė N. Mulderis.
G20 susitikimai vyksta Ašvilyje, kurį 2024 metų rugsėjį nuniokojo uraganas „Helena“. Stichinė nelaimė nusinešė daugiau nei 250 gyvybių ir padarė beveik 80 mlrd. dolerių (apie 69 mlrd. eurų) žalos nuo Floridos iki Karolinos valstijų.
S. Bessentas sakė, kad po audros atsistatantis Ašvilis yra simbolinis fonas diskusijoms apie ekonomikos augimą.
„Mes norime, kad likęs pasaulis prisijungtų prie mūsų augimo darbotvarkės, nesvarbu, ar tai būtų dereguliavimas, energetinė nepriklausomybė, ir mes norime aptarti pasaulinius disbalansus, bankininkystės reglamentus bei besivystančių šalių skolos restruktūrizavimą“, – sakė S. Bessentas.
Jis pridūrė, kad „pasaulis turi šį skolos kalną ir mes privalome iš jo išaugti“.
Naujausi komentarai