„Visos sąjungininkės suderino naują išlaidų paskirstymo formulę. Pagal naują formulę daugumos sąjungininkių Europoje ir Kanados išlaidų dalys didės, o JAV dalis sumažės. Tai svarbus sąjungininkių ištikimybės Aljansui ir teisingesniam naštos pasidalijimui pademonstravimas“, – televizijai sakė NATO atstovas.

Atstovas, kurio pavardė nenurodoma, patikslino, kad dėl naujosios formulės buvo sutarta šią savaitę.

JAV indėlis šiuo metu sudaro 22,1 proc. NATO biudžeto, t. y. šalis šiais metais šiam tikslui skyrė 2,5 mlrd. JAV dolerių (2,37 mlrd. eurų). Šalies indėlio dydis apskaičiuojamas pagal formulę, paremtą jos bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis.

Pagal naują susitarimą, JAV indėlis sumažės iki 16,35 procento. Tiek pat procentų į NATO biudžetą skirs ir Vokietija.

JAV ir NATO pareigūnai CNN sakė, kad kitos Aljanso narės turėtų skirti trūkstamą dalį.

Finansavimas apima išlaidas NATO būstinei išlaikyti, bendras investicijas į saugumą ir išlaidas kai kurioms bendroms karinėms operacijoms.

Vienas JAV gynybos departamento pareigūnas CNN sakė, kad sutaupytais pinigais bus galima padėti finansuoti kitas JAV karines pastangas Europoje, įskaitant programas tokiose šalyse, kaip NATO nepriklausančios Ukraina ir Sakartvelas.

Kitą savaitę D. Trumpas vyks į Londoną dalyvauti NATO viršūnių susitikime Aljanso 70-mečiui paminėti. JAV lyderis nuolat teigdavo, kad JAV apmoka didesnę NATO išlaidų dalį nei kitos Aljanso narės.

Visos Aljanso narės 2018 metais gynybai drauge išleido beveik trilijoną dolerių. Nors sumos, apie kurias kalbama, kariniu požiūriu yra palyginti nedidelės, šiuo žingsniu patenkintos ne visos sąjungininkės. 

Diplomatai sako, kad Prancūzija nesutinka su nauja tvarka ir nekeis savo indėlio dydžio, šiuo metu siekiančio 10,5 procento. Anot Paryžiaus, D. Trumpas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sudarė šį susitarimą deramai nepasikonsultavę su kitomis NATO sąjungininkėmis. 

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį turėtų paskelbti naujus skaičius, rodančius, kiek išaugo sąjungininkių finansinis indėlis nuo tada, kai D. Trumpas atėjo į valdžią. Tikimasi, kad tai kiek praskaidrins atmosferą prieš trečiadienį Londone įvyksiantį lyderių susitikimą.   

Būgštaujama, kad nepasikartotų 2016 metų viršūnių susitikimo Briuselyje scenarijus, kai D. Trumpas per darbo pusryčius pažėrė kandžios kritikos A. Merkel už per menkas išlaidas gynybai ir apkaltino ją pataikaujant Rusijai.

Įtampą prieš viršūnių susitikimą dar padidino kontroversiškas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) pareiškimas apie NATO ištikusią „smegenų mirtį“ bei aštrūs nesutarimai su sąjungininke Turkija dėl jos sprendimo pirkti rusiškas raketas bei karinės operacijos prieš kurdų kovotojus Sirijos šiaurėje.