JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris ) antradienį vyksta į Rusiją susitikti su šalies prezidentu Vladimiru Putinu, šalims siekiant pagerinti tarpusavio santykius, kurie dėl įvykių Ukrainoje ir Sirijoje pasiekė rekordines žemumas nuo Šaltojo karo laikų.

Ši J.Kerry kelionė į Rusiją bus pirmoji nuo krizės Ukrainoje pradžios ir antroji nuo tapsmo JAV valstybės sekretoriumi.

J.Kerry susitiks su V.Putinu ir Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Juodosios jūros kurorte Sočyje, pirmadienį pranešė JAV valstybės departamentas.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime išreiškiama viltis, kad J.Kerry vizitas „normalizuos dvišalius santykius, nuo kurių didele dalimi priklauso stabilumas pasaulyje“.

Daugiausia nesutarimų tarp Vašingtono ir Maskvos kilo dėl Ukrainos.

Rytinės Ukrainos Donecko ir Luhansko rajonuose tebevyksta pavieniai susirėmimai tarp vyriausybės ir prorusiškų separatistų pajėgų, nepaisant vasario viduryje pasirašytos paliaubų sutarties.

Vakarų šalys kaltina Rusiją separatistų rėmimu kariais ir ginklais, tačiau Rusija šiuos kaltinimus neigia.

Atsakydama Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį dėl neramumų Ukrainoje apkaltino Jungtines Valstijas ir pareiškė, kad Vašingtonas vykdo Rusijos izoliavimo tarptautinėje arenoje politiką.

Rusija pasišiaušė dėl Vašingtono pažado suteikti karinę pagalbą Ukrainos karinėms pajėgoms – aprūpinti jas technika ir apmokyti ukrainiečių karius.

Balandžio pabaigoje Ukrainos ir JAV kariai dalyvavo bendrose pratybose, siekiant sustiprinti Ukrainos pajėgų gynybinius pajėgumus. Šios pratybos sulaukė priešiškos reakcijos iš Rusijos, kuri jas įvardino kaip galimą padėties destabilizavimo rajone priežastį.

Sekmadienį lankydamasi Maskvoje Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Rusiją pasinaudoti savo įtaka ir įtikinti Ukrainos separatistus laikytis dažnai pažeidžiamos paliaubų sutarties.

Ukrainos duomenimis, 2014 metų balandį prasidėjęs konfliktas nusinešė daugiau nei 8 tūkst. žmonių gyvybes.

Rusija tvirtai laikosi pozicijos, kad Ukrainos vyriausybė privalo pati prisiimti didelę dalį atsakomybės už sutarties įgyvendinimą.

„Panaudosime visą turima įtaką Donecko ir Luhansko vadovybei, kad užtikrintumėme šio proceso eigą reikiamais tempais ir reikiama kokybe“, – pareiškė Rusijos vadovas.

Maskvos ir Vašingtono diplomatai ir laikosi skirtingų nuomonių ir dėl virtinės kitų tarptautinių problemų.

Praėjusį mėnesį Rusija paskelbė panaikinsianti penkerius metus galiojusį draudimą tiekti zenitinių raketų kompleksus S- 300 Teheranui ir dėl to sulaukė griežtų JAV priekaištų.

Baltieji rūmai pareiškė, kad toks kompleksas pasitarnaus Iranui kaip atgrasinamoji priemonė prieš bet kokią aviacijos ataką. Kremlius tvirtina, kad S-300 sistemos yra išskirtinai gynybinės ir nekelia grėsmės Izraelio arba kitos Artimųjų Rytų šalies saugumui.

Rusija taip pat nepaiso tarptautinės bendruomenės, kuri laikosi griežto požiūrio į Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą.