Atsargiame pranešime, kuriame nenurodytas nei žvalgybinės informacijos šaltinis, nei susijusi grupė, laikraščiui teigė, kad JAV pareigūnai neturi įrodymų, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra susijęs su dujotiekių sprogdinimu.

Tačiau šis išpuolis buvo naudingas Ukrainai, nes smarkiai pakenkė Rusijos galimybėms uždirbti milijonus parduodant gamtines dujas Vakarų Europai.

Kartu jis padidino spaudimą dėl aukštų energijos kainų pagrindinėms Ukrainos sąjungininkėms Vakarų Europoje, ypač Vokietijai.

Žvalgybos duomenimis, sabotažo vykdytojai buvo „Rusijos prezidento Vladimiro V. Putino priešininkai“, sakoma „The New York Times“ pranešime.

Tačiau JAV pareigūnai neturėjo duomenų, kas konkrečiai dalyvavo, kas organizavo ir apmokėjo operaciją, kuriai reikėjo kvalifikuotų narų ir sprogmenų ekspertų.

Jie manė, kad su tuo susiję asmenys tikriausiai buvo Ukrainos arba Rusijos piliečiai ir kad nė vienas jų nebuvo iš JAV arba Jungtinės Karalystės.

JAV pareigūnai „neturi tvirtų išvadų“ dėl žvalgybinės informacijos, todėl „lieka tikimybė, kad operaciją neviešai vykdė su Ukrainos vyriausybe ar jos saugumo tarnybomis susijusios įgaliotosios pajėgos“, rašo „The New York Times“.

Vamzdynai buvo pažeisti povandeniniais sprogmenimis rugsėjo 26 dieną, praėjus septyniems mėnesiams po to, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.

Tuo metu buvo teigiama, kad prie šių veiksmų galėjo prisidėti kelios šalys: Rusija, Vokietija, Ukraina, Lenkija, JK ir JAV.

Vasario mėnesį amerikiečių tiriamosios žurnalistikos veteranas Seymouras Hershas (Seimuras Heršas) pranešė, kad už „Nord Stream“ dujotiekių sprogdinimo operacijos stovi JAV ir kad prie jos prisidėjo Norvegija.

Baltieji rūmai S. Hersho pranešimą, kuriame cituojamas neįvardytas šaltinis, pavadino „visišku prasimanymu“.