Atidžiai stebimame Senato posėdyje vyriausieji žvalgybos pareigūnai vieningu frontu kartojo savo išvadą, kad Maskva kišosi į pernykštę kampaniją ir kad kibernetinis kišimasis kelia „didelę grėsmę“ Jungtinėms Valstijoms, nors su tokia išvada išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vis atsisako sutikti.

„Rusai turi ilgą kišimosi į rinkimus istoriją – tiek pas save, tiek kitose šalyse“, – Senato ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis (Džeimsas Klaperis).

„Tačiau niekada nebuvome susidūrę su tokia tiesiogine kišimosi į rinkimų procesą kampanija kaip šįkart“, – pridūrė jis.

„Kampanija buvo daugialypė. Taigi, įsibrovimas buvo tik dalis jos, dar buvo ir klasikinė propaganda, dezinformacija, melagingos naujienos“, – pabrėžė J.Clapperis.

D.Trumpas tebeabejoja Rusijos kišimosi įrodymais, tačiau J.Clapperis, Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vadovas Michaelas Rogersas (Maiklas Rodžersas) ir gynybos sekretoriaus pavaduotojas žvalgybos reikalams Marcelis Lettre’as (Marselis Letras) sakė Senato komitetui esantys įsitikinę, kad Maskva agresyvia puolamąja veikla kibernetinėje erdvėje taikosi į Jungtines Valstijas.

Pasak jų, „tik aukščiausio rango Rusijos pareigūnai“ galėjo būti atsakingi už šią operaciją, per kurią programišiai pavogė demokratų partijos elektroninius laiškus ir failus, vėliau paviešintus tinklapio„WikiLeaks“. Tikėtina, kad ši operacija pakenkė demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton (Hilari Klinton).

„Rusija yra visavertė kibernetinė veikėja, kelianti didelę grėsmę JAV vyriausybe, karinei, diplomatinei, komercinei ir esminei infrastruktūrai bei pagrindiniams išteklių tinklams“, – nurodė jie.

Senate per pirmąjį viešą įtariamo Rusijos kišimosi svarstymą nuo spalio mėnesio, kai pasirodė šie kaltinimai, J.Clapperis pareiškė, kad tokia kibernetinė grėsmė meta „iššūkį pasitikėjimui viešuoju sektoriumi, informacijos patikimumu, tarnybomis ir institucijomis“

„Rusija aiškiai pasirinko dar agresyvesnę kibernetinę laikyseną, dar labiau stiprindama šnipinėjimo operacijas, paviešindama per tas operacijas pavogtus duomenis ir taikydamasi į svarbias infrastruktūros sistemas“, – sakė jis.

Jokių naujų įrodymų

Tuo tarpu D.Trumpas, pažadėjęs po sausio 20-osios inauguracijos imtis gerinti santykius su prezidento Vladimiro Putino valdoma Rusija, minėta versija netiki.

Išrinktasis prezidentas respublikonas socialiniame tinkle „Twitter“ šaipėsi iš ankstesnių Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV), Federalinio tyrimų biuro (FTB) bei kitų agentūrų padarytų klaidų ir reikalavo įrodyti, kad programišių atakos ir informacijos nutekinimas gali būti siejamas su V.Putino vyriausybės aukščiausiaisiais pareigūnais.

Visgi per itin lauktą ketvirtadienio posėdį nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų. Kitos savaitės pradžioje turėtų būti paviešinta JAV žvalgybininkų parengta ir per tą posėdį pristatyta ataskaita.

Senatorių paprašytas pateikti daugiau įrodymų, J.Clapperis keliskart pareiškė negalįs to daryti viešai, nes tai keltų grėsmę žvalgybos bendruomenės šaltiniams ir operacijoms.

„Kad gautume tokią informaciją, investavome milijardus ir rizikavome žmonių gyvybėmis“, – sakė jis.

D.Trumpas penktadienį susitiks su J.Clapperiu, M.Rogersu, FTB direktoriumi Jamesu Comey (Džeimsu Komiu) ir CŽV direktoriumi Johnu Brennanu (Džonu Brenanu), kurie supažindins jį su ataskaitos detalėmis. Tačiau manoma, kad išrinktasis prezidentas prastai sutaria su pagrindiniais nacionalinio saugumo agentūrų pareigūnais.

Paklaustas, ar ataskaitoje bus nurodyti galimi V.Putino motyvai užsakyti tokią kampaniją, J.Clapperis atsakė: „Taip, nurodysime motyvus.“

Panieka

D.Trumpas trečiadienį pareiškė dar daugiau abejonių dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimų procesą. Cituodamas „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange'ą (Džulianą Asandžą) jis pareiškė, kad programišių atakas galėjo įvykdyti bet kas, net koks nors 14-metis.

Nors ir konkrečiai neįvardijo D.Trumpo, J.Clapperis pareiškė, kad yra „skirtumas tarp sveiko skepticizmo ir paniekos“ žvalgybos bendruomenės atžvilgiu.

„Nemažai užsienio kolegų išreiškė susirūpinimą, kad JAV žvalgybos bendruomenė sulaukia paniekos“, – sakė jis.

„Visuomenės pasitikėjimas žvalgybos bendruomene yra būtinas“, – pabrėžė jis.

Paklaustas apie J.Assange’o patikimumą, J.Clapperis pareiškė, kad jis, publikuodamas nutekintą medžiagą, „sukelia pavojų žmonėms“.

„Nemanau, kad mes, esantys Žvalgybos komitete, itin smarkiai jį gerbiame“, – pridūrė jis.

Vis dėlto neaišku, ar Baltųjų rūmų ataskaitos apie Rusijos veiklą versija, kurioje nebus slaptos informacijos, patenkins visuomenės norą gauti daugiau įrodymų.

J.Clapperis nurodė „išplėsiąs“ neįslaptintoje ataskaitoje pateikiamą informaciją, nes „manau, kad visuomenė turėtų apie tai žinoti kaip galima daugiau“.