Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas šiuos komentarus išsakė tvyrant įtampai tarp Jerevano ir Azerbaidžano.

Trečiadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona) pradėjo vizitą į Azerbaidžaną, siekdama surengti derybas dėl įtampos Pietų Kaukaze mažinimo. Vėliau ji vyks į Jerevaną.

Praėjusį savaitgalį Baku, nesilaikydamas Maskvai tarpininkaujant sudarytų susitarimų, įrengė patikros punktą Lačino koridoriuje – vienintelėje sausumos jungtyje tarp Armėnijos ir Azerbaidžano armėnų daugumos regiono.

„Rusijos taikdariai turi kontroliuoti Lačino koridorių ir užtikrinti jo veikimą“, – vyriausybės posėdžio metu teigė N. Pašinianas.

„Niekas, išskyrus Rusija, neturi teisės kontroliuoti koridoriaus“, – pridūrė jis.

Premjeras pažymėjo, kad didesnis tarptautinis įsitraukimas į Kalnų Karabacho regiono ir Lačino koridoriaus klausimą kasdien tampa vis svarbesnis.

Baku ir Jerevanas dėl Kalnų Karabacho kariavo praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje ir 2020-aisiais.

Pagal paliaubas, kuriomis baigėsi vėliausias konfliktas, Azerbaidžanas privalo užtikrinti saugų judėjimą Lačino koridoriumi, kuriame patruliuoja Rusijos taikdariai.

Pagal paliaubų susitarimą Azerbaidžanas privalo užtikrinti saugų eismą šiuo koridoriumi. Armėnija ne kartą priekaištavo Maskvos taikdariams, kad šie nesugeba apsaugoti separatistiniame regione gyvenančių etninių armėnų.

Kremliaus išplatintame pranešime teigiama, kad trečiadienį N. Pašinianas aptarė šią situaciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jame taip pat pažymima, kad padėtis tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dar labiau paaštrėjo.

Rusijai nukreipus dėmesį į savo invaziją Ukrainoje ir nenorint pakenkti santykiams su Azerbaidžaną palaikančia Turkija, JAV ir Europos Sąjunga siekia imtis iniciatyvos Jerevano ir Baku taikos derybose.