Nerenkamų aukštųjų parlamento rūmų nariai 270 balsais prieš 229 priėmė nutarimą patikslinti Išstojimo iš ES sutarties įstatymo, ratifikuojančią Britanijos išstojimą iš ES sausio 31 dieną.

Įstatymas buvo be jokių kliūčių priimtas renkamų Bendruomenių Rūmų, kuriuose B. Johnsono Konservatorių partija turi daugumą, bet susiduria su dalies perų pasipriešinimu.

Pirmadienio balsavimas susijęs su maždaug 3,6 mln. ES ir Šveicarijos piliečių, šiuo metu gyvenančių Britanijoje, padėtimi.

Šie žmonės po „Brexito“ privalės prašyti suteikti teisę pasilikti JK, o jeigu atsakymas bus teigiamas, jiems bus suteiktas elektroninis kodas, kurį gyventojai galės pateikti visiems suinteresuotiems asmenims ir institucijoms, pradedant būsto nuomotojais ir baigiant oro bendrovių darbuotojais, galinčiais reikalauti įrodyti imigracijos statusą.

Tačiau opozicinės Liberalų demokratų partijos narys Jonathanas Oatesas (Džonatanas Outsas) argumentavo, jog šis procesas būtų „priklausomas nuo interneto ryšio trūkių ir vyriausybės IT sistemos atsparumo“.

„Realiame pasaulyje, kalbant apie [teisę] nuolat gyventi, imigracijos statuso įrodymas yra fiziniai dokumentai“, – jis sakė kitiems Lordų Rūmų nariams.

Europos Parlamento „Brexito“ koordinatorius Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas) taip pat sakė esąs susirūpinęs dėl padėties, jeigu nebūtų fizinių dokumentų „tikrumui patvirtinti“.

Lordų Rūmai nubalsavo, kad ES piliečiams būtų išduodami fiziniai pažymėjimai. Šį pakeitimą dabar turės patvirtinti Bendruomenių Rūmai per trečiadienį vyksiantį balsavimą.

Jeigu žemieji rūmai pakeitimą atmes, įstatymo projektas būtų grąžintas Lordų Rūmams. Vadinamasis „stalo tenisas“ tarp abejų parlamento rūmų gali tęstis, kol kuri nors pusė nusileis.

Lordų Rūmai antradienį balsuos dėl kitos kontroversiškos „Brexito“ sutarties pataisos, susijusios su teise suaugusiųjų nelydimiems pabėgėliams vaikams atvykti pas savo giminaičius Britanijoje.