„Faktas yra tas, kad visi ženklai rodo, jog planas tam tikra prasme jau vykdomas“, – sakė jis interviu BBC, sekmadienį transliuotame iš Miuncheno saugumo konferencijos, po to, kai du Ukrainos kariai žuvo per atakas prie sukilėlių kontroliuojamų anklavų.

Pagal Rusijos invazijos planus, jos kariai įeis į Ukrainą ne tik iš separatistų kontroliuojamų rytų, bet ir iš Baltarusijos šiaurėje ir apsups sostinę Kijevą, sakė B. Johnsonas, cituodama JAV žvalgybos duomenis, kuriuos Vakarų lyderiams perdavė prezidentas Joe Bidenas. „Žmonės turi suprasti, kokia didžiulė bus žmonių gyvybių kaina“, – sakė jis, anksčiau nurodęs, kad Vakarai ir toliau rems bet kokį Ukrainos pasipriešinimą po invazijos.

„Bijau ir pasakyti, bet mūsų numatomas Rusijos planas gali tikrai sukelti didžiausią nuo 1945 m. karą Europoje, kalbant vien apie jo mastą“, – teigė jis.

Šeštadienį Vokietijoje vykusioje konferencijoje sakydamas kalbą B. Johnsonas perspėjo, kad dėl Vakarų sankcijų reaguojant į bet kokią invaziją prezidento Vladimiro Putino režimui prieiga prie Londono Sičio kapitalo rinkų taps „neįmanoma“. Jis nurodė, kad sankcijos, į kurias įeina ir JAV priemonės, neleis Rusijos įmonėms „prekiauti svarais ir doleriais“, o tai, anot jo, „labai, labai stipriai“ smogs Rusijai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

JK vyriausybė jau seniai kaltinama užmerkianti akis į pelningus Rusijos pinigų srautus per Londoną, dalis jų atsidūrė konservatorių kišenėje, nors B. Johnsono partija teigia, kad visos aukos yra teisėtos.

Laikraštis „The Sunday Times“ paskelbė partijos donorų sąrašą ir tvirtino, kad jie turėjo privilegijuotą prieigą prie B. Johnsono vyriausybės, tarp jų ir Liubovė Černuchina, buvusio Vladimiro Putino finansų ministro pavaduotojo Vladimiro Černuchino žmona.

Tarp kaltinimų, kad V. Putino režimas slepia didžiulius turtus užsienyje, Didžiosios Britanijos įmonių ir nuosavybės įstatymai taip pat ilgą laiką buvo naudingi investuotojams, kurie nori išlaikyti savo veiklą paslaptyje. Tačiau šeštadienį B. Johnsonas pareiškė, kad Didžioji Britanija ketina „atverti rusams priklausančių įmonių ir subjektų matrioškas, kad paaiškėtų galutiniai naudos gavėjai“.

Tuo metu užsienio reikalų sekretorė Liz Truss laikraščiui „Mail On Sunday“ sakė, kad jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, V. Putinas sieks „atsukti laikrodį atgal į 1990-ųjų vidurį ar net anksčiau“ ir galimai aneksuos Baltijos valstybes ir Vakarų Balkanus.

Savo straipsnyje „The Sunday Telegraph“ vidaus reikalų sekretorė Priti Patel sakė, kad „poveikis bus jaučiamas ir čia“, jei prasidėtų karas, nurodžiusi praeities kibernetinį „kišimąsi“ į britų žiniasklaidą, telekomunikacijas ir energetikos infrastruktūrą, dėl to kaltinama Rusija.

Prastėjant padėčiai ties fronto linija Ukrainoje, E. Macronas kalbėsis su V. Putinu

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru, siekiant išvengti Maskvos invazijos į Ukrainą.

Savaitgalį iš vis labiau apšaudomų regionų prie kovų su Rusijos remiamais separatistais fronto linijos buvo evakuojami civiliai gyventojai, o Kijevas šeštadienį pranešė, kad per ataką žuvo du Ukrainos kariai – pirmosios konflikto aukos per daugiau nei mėnesį.

Kremlius tvirtina, kad neplanuoja įsiveržti į Ukrainą, tačiau šeštadienį atliktas branduolinius užtaisus galinčių nešti raketų bandomasis paleidimas tik dar labiau padidino įtampą.

„Visi požymiai rodo, kad Rusija planuoja plataus masto puolimą Ukrainoje“, – įspėjo NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), anksčiau šią savaitę pareiškęs esąs „įsitikinęs“, kad Rusija artimiausiomis dienomis įsiverš į Ukrainą, sekmadienį dėl šios krizės šaukia Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

JAV ir Europos Sąjungos  pareigūnai pareiškė, kad Maskva siekia sukurti pretekstą užpulti Ukrainą, skleisdama melagingą informaciją apie smurtą separatistų kontroliuojamuose anklavuose Rytų Ukrainoje.

„Vietos gyventojai Donecke pranešė, kad, nepaisant Rusijos teiginių apie automobilyje padėtą bombą, yra ramu“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas).  

Eliziejaus rūmai pranešė, kad šeštadienį kalbėdamasis su E. Macronu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad nereaguos į Rusijos provokacijas.

Tačiau savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje Ukrainos vadovas pasmerkė „nuolaidžiavimo politiką“ Maskvos atžvilgiu.

„Aštuonerius metus Ukraina sulaiko vieną didžiausių kariuomenių pasaulyje“, – sakė jis.

V. Zelenskis paragino nustatyti „aiškius, įgyvendinamus“ Ukrainos stojimo į JAV vadovaujamą NATO karinį aljansą terminus. Maskva tai vadina raudonąja linija jos saugumui.