Pasaulis „aklai eina pavojingu keliu, [...] netvarus vandens naudojimas, tarša ir nekontroliuojamas visuotinis atšilimas tuština žmonijos gyvybinės jėgos šaltinį“, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) sakė ataskaitos, paskelbtos prieš pat pirmąjį per beveik pusę amžiaus didelį JT susitikimą dėl vandens išteklių, pratarmėje.

Nuo trečiadienio iki penktadienio Niujorke vyksiančioje konferencijoje, kurią kartu rengia Tadžikistano ir Nyderlandų vyriausybės, dalyvaus apie 6 500 dalyvių, įskaitant šimtą ministrų ir keliolika valstybių ir vyriausybių vadovų.

Richardas Connoras (Ričardas Konoras), pagrindinis ataskaitos autorius, naujienų agentūrai AFP sakė, kad pasaulinės vandens krizės poveikis bus scenarijų klausimas.

„Jei nieko nedarysime, tai bus įprastinės veiklos scenarijus – ir toliau 40–50 proc. pasaulio gyventojų neturės galimybės naudotis sanitarinėmis sąlygomis ir maždaug 20–25 proc. pasaulio neturės galimybės apsirūpinti saugiu vandeniu“, – teigė jis bei pridūrė, kad kasdien didėjant pasaulio gyventojų skaičiui, „absoliučiais skaičiais bus vis daugiau žmonių, neturinčių galimybės naudotis šiomis paslaugomis“.

Konferencijoje vyriausybės ir viešojo bei privačiojo sektorių dalyviai kviečiami teikti pasiūlymus dėl vadinamosios vandens veiksmų darbotvarkės, kuri padėtų pakeisti šią niūrią tendenciją ir įgyvendinti 2015 metais užsibrėžtą vystymosi tikslą – iki 2030-ųjų užtikrinti vandens ir sanitarijos prieinamumą visiems.

Vėliausia tokio aukšto lygio konferencija šiuo klausimu, kuriam nėra visuotinės sutarties ar specialios JT agentūros, buvo surengta 1977 metais Mar del Platoje, Argentinoje.

Kai kurie stebėtojai jau išreiškė susirūpinimą dėl šių įsipareigojimų apimties ir finansavimo jiems įgyvendinti.

Reikia daug nuveikti, o laikas ne mūsų pusėje.

„Reikia daug nuveikti, o laikas ne mūsų pusėje“, – sakė Gilbert'as Houngbo (Žilberas Unbo), forumo „JT–Vanduo“, koordinuojančio darbą šioje srityje, pirmininkas.

Ataskaitoje, kurią paskelbė minėtoji darbo grupė ir UNESCO, įspėjama, kad dėl per didelio vartojimo ir taršos vandens trūkumas tampa endeminiu reiškiniu, o dėl visuotinio atšilimo sezoninis jo stygius didės tiek tose vietovėse, kuriose vandens gausu, tiek tose, kuriose situacija jau dabar yra prasta.

„Dabar arba niekada“

„Maždaug 10 proc. pasaulio gyventojų gyvena šalyje, kurioje vandens stygius pasiekė aukštą arba kritinį lygį“, – rašoma ataskaitoje.

Remiantis naujausia JT klimato ataskaita, kurią pirmadienį paskelbė ekspertų grupė, „šiuo metu maždaug pusė pasaulio gyventojų bent dalį metų patiria didelį vandens trūkumą“.

Šis trūkumas daro didžiausią poveikį neturtingiesiems, sakė R. Connoras AFP.

„Nesvarbu, kur esate, jei esate pakankamai turtingas, jums pavyks gauti vandens“, – sakė jis.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad esami vandens ištekliai užteršiami dėl nepakankamai efektyvių arba neegzistuojančių sanitarijos sistemų.

„Mažiausiai 2 mlrd. žmonių [pasaulyje] naudojasi fekalijomis užterštu geriamojo vandens šaltiniu, todėl jiems kyla rizika užsikrėsti cholera, dizenterija, vidurių šiltine ir poliomielitu“, – teigiama ataskaitoje.

Tačiau čia neatsižvelgiama į taršą vaistais, cheminėmis medžiagomis, pesticidais, mikroplastiku ir nanomedžiagomis.

Ataskaitoje teigiama, kad norint iki 2030 metų visiems užtikrinti galimybę gauti saugų geriamąjį vandenį, dabartinį investicijų lygį reikėtų patrigubinti.

Ataskaitoje įspėjama, kad gėlojo vandens ekosistemos, kurios ne tik tiekia vandenį, bet ir teikia gyvybę palaikančių ekonominių išteklių ir padeda kovoti su visuotiniu atšilimu, „yra vienos iš labiausiai pažeidžiamų pasaulyje“.

„Turime imtis veiksmų dabar, nes vandens trūkumas kenkia maisto saugumui, sveikatos apsaugai, energetiniam saugumui, miestų plėtrai ir visuomenės problemoms“, – AFP sakė Nyderlandų specialusis pasiuntinys vandens klausimais Henkas Ovinkas.

„Kaip mes sakome, dabar arba niekada – tai vieną kartą per kartos gyvenimo laiką pasitaikanti galimybė“, – pridūrė jis.