Šiai grupei, kurią JT Žmogaus teisių taryba suformavo po to, kai Rusija 2022 metais pradėjo visapusišką invaziją, yra pavesta tirti galimus tarptautinės teisės pažeidimus konflikto metu.
Ji jau buvo apkaltinusi Maskvą nusikaltimais žmoniškumui dėl dronų atakų prieš civilius gyventojus ir priverstinio tūkstančių vaikų perkėlimo iš Ukrainos į Rusiją.
Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje ekspertų grupė atkreipė dėmesį į didėjantį atakų prieš Ukrainos energetikos sektorių „dažnumą, intensyvumą ir geografinį mastą“.
Surinkti įrodymai rodo, kad Rusijos veiksmai „vykdomi tyčia ir laikantis valstybės politikos, kuria siekiama palikti civilius gyventojus be elektros energijos ir kitų būtinų nuo energijos priklausančių paslaugų bei sukelti kančias“, pažymėjo ekspertų grupė.
Ji pabrėžė poveikį plačiajai visuomenei praėjusios žiemos metu, kai „milijonai žmonių Ukrainoje susidūrė su ilgalaikiais šildymo, elektros, vandens ir dujų tiekimo sutrikimais ir turėjo susitaikyti su nepakeliamomis gyvenimo sąlygomis“.
Ekspertų grupė pažymėjo, kad taip pat siekė ištirti Ukrainos atakų prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą padarinius, tačiau Maskva nesuteikė jai tokios galimybės.
Be išpuolių prieš energetikos infrastruktūrą, ekspertų grupė tyrė Rusijos vykdomą užsieniečių verbavimą karui ir rado „įtikinamų įrodymų, kad Rusijos valdžios institucijos vykdė prekybą žmonėmis iš 29 šalių“ visame pasaulyje.
„Prekyba žmonėmis vyko pasitelkiant apgaulę ir prievartą, bendradarbiaujant su agentais ar agentūromis, veikiančiomis įvairiose šalyse ar geografiniuose regionuose“, – teigė ekspertų grupė.
Atvežtos į Rusiją, prekybos žmonėmis aukos buvo priverstos pasirašyti karines sutartis ir buvo išsiųstos į frontą.
„Daugelis žuvo arba dingo be žinios, kiti pasidavė arba buvo paimti į nelaisvę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, įgydami karo belaisvių statusą“, – pažymėjo ekspertų grupė, paraginusi Rusiją paleisti visas prekybos žmonėmis aukas.