„Taryba dauguma atveju neįgyvendina to, už ką yra atsakinga, ir neužtikrina tarptautinės taikos ir saugumo“, – debatuose dėl institucijos reformavimo teigė Turkijos diplomatas V. Bozkiras.

„Skirtingi valstybių narių interesai ir dažnas veto teisės naudojimas apribojo Saugumo Tarybos efektyvumą. Net iškylant skubioms humanitarinėms krizėms, taryba negali laiku ir tinkamai sureaguoti“, – sakė jis.

Pastaruoju metu ši institucija kritikuojama vis dažniau. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas interviu žurnale „Le Grand Continent“ teigė, jog Saugumo Taryba „nebepateikia naudingų sprendimų“.

V. Bozkiras teigė, kad „Saugumo Tarybos reforma yra būtina, nors ir kelianti daug iššūkių“.

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios Saugumo Taryba surengė kelis su protrūkiu susijusius susitikimus.

Prireikė daugiau nei trijų mėnesių, kad JAV ir Kinija išspręstų nesutarimus ir liepos 1 d. priimtų su koronaviruso situacija susijusią rezoliuciją. Ja raginta imtis tarptautinio bendradarbiavimo ir palaikyti generalinio sekretoriaus prašymą karo nualintuose regionuose skelbti paliaubas, padėsiančias kovoti su liga.

Per debatus dėl Saugumo Tarybos reformos 193 JT valstybės narės aptarė veto teisę, penkių nuolatinių institucijos narių privilegijas.