Savo 2024 m. pasaulio humanitarinėje apžvalgoje Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) nurodė, kad, turint šią sumą, pagalbą galima būtų suteikti beveik 181 milijonui žmonių 72 šalyse.

Nepaisant vykstančių karų, konfliktų ir stichinių nelaimių, taip pat bado, skurdo, ligų protrūkių ir pabėgėlių srautų, biuras pastebi, kad gaunamų aukų vis mažėja.

OCHA vadovas Martinas Griffithsas sakė, kad humanitarinės pagalbos sistema patiria rimtą finansavimo krizę.

„2023 m. surinkome vos kiek daugiau nei trečdalį visos būtinos 57 mlrd. JAV dolerių sumos“, – OCHA svetainėje išplatintame pranešime rašė jis. „Tai didžiausias finansavimo trūkumas per metų metus. Tačiau mes vis tiek sugebėjome 128 mln. žmonių visame pasaulyje suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą ir apsaugą.“

Sparčiai mažėjant ištekliams, humanitarinės pagalbos agentūros yra priverstos priimti vis skausmingesnius sprendimus, pavyzdžiui, be kita ko, apkarpyti gyvybiškai svarbaus maisto, vandens ir sveikatos apsaugos priemonių tiekimo programas.

Dėl to 2024 m. planą teko sumažinti ir dabar pagalbą ketinama suteikti nebe 245, bet 181 mln. žmonių.

„Esu giliai susirūpinęs dėl to, ką tai reiškia humanitarinei veiklai, kuri bus vykdoma 2024 m.“, – teigė M. Griffithsas. „Be pakankamo finansavimo negalime teikti gyvybiškai svarbios pagalbos. O jei negalėsime jos suteikti, žmonės už tai sumokės savo gyvybėmis“, – rašė jis.

Dėl sumažėjusių aukų, pernai nuo gegužės iki lapkričio jokios pagalbos maistu Afganistane negavo 10 mln. žmonių.

Mianmare nebuvo galimybės įgyvendinti plano geresniu būstu aprūpinti pusę milijono žmonių.